- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena nuorūka kubą vandens gali užteršti taip, kad jis tampa visiškai netinkamas gyvybei. Taip teigia aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Pasak jo, jei 0,1 proc. visų Lietuvos nuorūkų patektų į vandenį, būtų užteršta tiek vandens, kiek tilptų į 1 200 olimpinių baseinų.
„Tai be proto didelis skaičius. Tos nuorūkos keliauja visur: į pakeles, pamiškes ir į vandenį. Atkreipkite dėmesį – ir poilsiautojai, ir žvejai meta nuorūką į vandenį, ją vanduo kažkur nuneša“, – pabrėžia L. Jonauskas.
Lietuvoje kasmet parduodama iki 3 mlrd. cigarečių. Vadinasi, susidaro tiek pat nuorūkų, o jose lieka tūkstančiai nuodingų toksinų, dervų, kancerogenų. Nuorūkos, patekusios į vandens telkinius, juos iš karto užteršia, nes nikotinas tirpsta vandenyje, tačiau niekur nepranyksta.
Aplinkos ministerija vykdo kampaniją „Nemesk bet kur nuorūkos“. Anot aplinkos viceministro L. Jonausko, galbūt daugybė besimėtančių nuorūkų taip nekrinta į akis, kaip, pavyzdžiui, miške numesta padanga.
„Tačiau, jei gerai apsidairytumėte, ir gatvėje, ir poilsio zonoje, ir miške, ir paplūdimyje, ir prie ežero, ir prie jūros – visur pamatytumėte daugybę nuorūkų. Atidžiau pažiūrėję, tikrai jų rasite – ir ne vieną, o daug. Kai pradedi kreipti dėmesį, pasirodo, kad jų pilna visur: prie darželių, prie balkonų, prie daugiaaukščių namų, žolėje prie vaikščiojimo takų“, – vardija aplinkos viceministras.
Jo žodžiais, šalimais peleninės, kur praeinant būtų galima išmesti nuorūką, – nė su žiburiu nerasi. Tokių esą nebent kur nors Vilniaus centre, Gedimino prospekte, bet ne miegamuosiuose rajonuose.
L. Jonausko teigimu, Japonijoje paplitęs šios problemos sprendimo būdas – nešiojamos peleninės, kurias žmogus turi su savimi, gali užgesinti ir išmesti, tačiau Lietuvoje tokiomis niekas nesinaudoja.
„O pajūryje, kur suvažiuoja visa Lietuva, tiesiog madinga tas nuorūkas sėti, sodinti, slėpti į smėlį. Nežinia, ko jie tikisi, kas išaugs. Bet ant to smėlio sėdėti nei smagu, nei gera, juolab – ir nesveika“, – pastebi aplinkos ministras.
Pasak jo, cigarečių filtrai biologiškai nėra skaidūs. Tai reiškia, kad jie savaime nesuyra, o nuorūkose lieka daugybė nuodingų medžiagų.
„Vieną kubą vandens viena nuorūka gali užteršti tiek, kad tas kubas vandens tampa visiškai nebetinkamas gyvybei. O jei bent 0,001 dalis nuorūkų atliekų, kiek susidaro Lietuvoje, patektų į vandenį, būtų užteršta tiek vandens, kiek tilptų į 1 200 olimpinių baseinų“, – pabrėžia L. Jonauskas.
Jis sako, kad daugiausia nuorūkos metamos ant žemės, tačiau nemaža dalis jų patenka ir į vandens telkinius.
„Tai be proto didelis skaičius. Tos nuorūkos keliauja visur: į pakeles, pamiškes ir į vandenį. Atkreipkite dėmesį – ir poilsiautojai, ir žvejai meta nuorūką į vandenį, ją vanduo kažkur nuneša“, – tvirtina aplinkos viceministras.
Paklaustas, ar tabako gamintojai nemoka mokesčių už aplinkos teršimą, L. Jonauskas teigia, kad kol kas – ne, bet toks mokestis gali atsirasti.
„Jis gali atsirasti būtent dėl aplinkosaugos. Yra įvairių mokesčių, akcizų, kurie keliauja įvairioms problemomis spręsti, o tarp jų – ir sveikatos problemoms, tačiau aplinkosaugos problemoms spręsti, kalbant apie taršą, kurią daro nuorūkos, kol kas lėšų neskiriama. Bet manau, kad tikrai įmanoma papildomai apmokestinti cigaretes“, – dėsto aplinkos viceministras.
L. Jonausko nuomone, bet kur mėtomų nuorūkų būtų daug mažiau, jei tik būtų pakankamai šiukšliadėžių, bet šiukšliadėžėms pastatyti reikia lėšų. Jų taip pat reikia specialiems įrenginiams, skirtiems paplūdimiams valyti.
„Paplūdimiams skirti specialūs aparatai, mašinos, kurios filtruoja smėlį, išvalo jį. Tokiu būdu ten nebelieka nuorūkų. Tai irgi yra vienas iš variantų. [...] Reikėtų tokius aparatus nupirkti ir retkarčiais valyti jais paplūdimį, kad tokių problemų nebūtų“, – mano L. Jonauskas.
Jis svarsto, kad galbūt daugiau dėmesio reikėtų skirti ir kontrolei. Tačiau, aplinkos viceministro manymu, prie kiekvieno rūkaliaus aplinkosaugininko tikrai nepastatysi.
„Mes skleidžiame tas mintis kiek įmanoma plačiau, kad jos pasiektų kuo daugiau žmonių. Gal jie patys susimąstys, kiek nuorūkų primėtyta aplink, gal patys galvos, kur tą nuorūką padėti“, – viliasi aplinkos viceministras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...