Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) mokslininkai, kuria priemones, kurios padėtų medikams greičiau atlikti tyrimus. Taikant šią inovaciją, sutrumpėtų kankinamai ilgos valandos, kurias ligonis turi ištverti, laukdamas, kol paaiškės jo tyrimų rezultatai.

„Mūsų naudojama technologija padeda stebėti, kas vyksta ląstelėse, jas paveikus antibiotikais ar kitomis antimikrobinėmis medžiagomis. Jei įprastu būdu atliekami tyrimai užtrunka iki 10 valandų, mūsų pasiūlyta technologija rezultatus leidžia pamatyti per pusvalandį“, – teigia dr. Tomas Tamulevičius, vadovaujantis su medikais bendradarbiaujančių KTU mokslininkų grupei.

Inovacija leistų mikrobiologams ir medikams sutaupyti brangaus laiko ir greičiau įvertinti ląstelių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms bei parinkti gydymą. Jau gauti pirmieji rezultatai, lyginantys standartiniu ir naujuoju būdu atliktus tyrimus, kitas žingsnis – tyrimo pakartojimas patobulinta įranga.

KTU mokslininkų, kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais, sukurtos technologijos netrukus turėtų atrasti kelią į rinką.

„Panašūs prietaisai jau taikomi biotechnologijų pramonėje ir medicinos įstaigose, tačiau mūsų sukurtas metodas skiriasi – naudojame ne lazerį, o baltą poliarizuotą šviesą. Tai leidžia surinkti daugiau informacijos apie analizuojamoje terpėje vykstančius procesus“, – aiškina mokslininkas.

Pirmasis pasaulyje biologinis širdies stimuliatorius

Minėti tyrimai yra ne vienintelis sėkmingo bendradarbiavimo su medikais pavyzdys – KTU Medžiagų mokslo institutas dalyvauja kuriant pirmąjį pasaulyje biologinį širdies stimuliatorių. Kauniečių užduotis yra parinkti ir apibūdinti biologiškai suderinamas medžiagas bei, naudojant lazerines technologijas, jose suformuoti karkasus ląstelėms. Į šį „narvą“ patalpintos kamieninės ląstelės leistų atstatyti širdies veiklą.

Jau yra atlikti preliminarūs biologinio suderinamumo su KTU mokslininkų suformuotais ląstelių karkasais bandymai. Jie bus tęsiami su specifinėmis kamieninėmis ląstelėmis, kol galiausiai prasidės tyrimai su gyvūnais – biologiniai stimuliatoriai bus implantuojami gyvūnui į širdį.

Mokslinis potencialas – vienoje vietoje

Mokslininko nuomone, KTU mokslo centrų sukoncentravimas į vieną vietą turės reikšmingos įtakos atliekamų tyrimų kokybei.

„Skirtinguose institutuose esanti įranga leidžia atlikti įvairiapusius tyrimus. Šiandien KTU „Santakos“ slėnyje turime unikalią Lietuvoje aparatūrą, kuri yra prieinama kitų sričių mokslininkams – jiems nebereikia ieškoti, kur atlikti tam tikrą dalį savo tyrimų. Taip galime daugiau sukurti viename universitete“, – įsitikinęs T. Tamulevičius.

Lapkričio 14 d. Kaune duris atvers KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius. Jis turėtų tapti vienu iš svarbiausių objektų, prisidedančiu prie verslui ir investicijoms patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo. Ilgalaikėje perspektyvoje KTU „Santakos“ slėnis taps rimta paspirtimi ne tik Kauno, bet ir visai šalies ekonomikai.