- Aistė Kisarauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
-
Festivalis „Kaunas mene“: dangus yra ten, kur pragaras
Šįkart viskas prasideda net ne Kaune (kauniečiai, prašom nepykti, tai tik įžanga, o toliau viskas apie jus ir jums), o Vilniaus Pamėnkalnio galerijoje, kur eksponuojama parodos "Postidėja IV. Karas" (kuratorė Laima Kreivytė) tęsinys – turkų kilmės Berlyno menininkės Nezaket Ekici videoinstaliacija "Dantis už dantį – nužudytoms Turkijos moterims atminti".
Kur yra smurto šaltinis?
Didelė atskirų stilistiškai vienodų performansų videoprojekcija užpildo ne tik sienas, bet tarsi užima salės tuštumą, vis sukdama savo kilpą ne vieną dieną ir mano atmintyje. Kiekvienas segmentas – juodai apsirengusios moterys iš esmės atlieka tą patį smurtą vaizduojantį veiksmą – smūgiai kumščiais, kojomis, smūgiai, smūgiai, šauksmai, menininkėms išrėkiant nužudytų ir išniekintų skirtingo amžiaus moterų istorijas.
Čia imamas kraštutinis, aukščiausias smurto prieš moteris taškas – nužudymas. Kūno sunaikinimas. Ir N.Ekici atsakas – koviniai judesiai, veiksmai, dantis už dantį, smurtas už smurtą, kuris, atrodo, tarsi nukreiptas į žiūrovą, prieš visus, stovinčius priešais. Tas žodis "prieš" ir yra baisusis raktas, neleidęs man pamiršti kūrinio. Juk kas yra tas priešas? Ar aš, kuri čia, galerijoje, bandau suprasti, kas vyksta, lyg stovėdama teismo salėje byloje dėl nemokėtų alimentų ir klausydama, kaip jo tėvo advokatas savo kalboje pabrėžia, kad moteris dėl vaiko turi iškęsti viską. Viską! Turi įsileisti į savo nuosavą butą vyrą, kurio bijo (nors teoriškai teisę neįsileisti gina Konstitucija), nes juk dėl vaiko privalai kęsti. Performansai kaip tik ir kalba apie tas, įsileidusias. Ką dar privalau? Viską! Esu tik reprodukcinis vienetas. Ir iš tiesų, koks skirtumas, ar jis tėvas, ar vyras, ar valdininkas, nes smurtautojas gali turėti įvairiausių ryšių su tavimi, dėl ko atsiduri fokuso centre. Net paprastų finansinių.
Smurtas prasideda ne gatvėje, kur gal ir ne visada jauku eiti namo sutemus, – joje jis tik įgauna naujas formas. Smurtas prasideda ten, kur ir nužudytoms Turkijos moterims, – šeimoje. Namuose. Ir įstatymuose.
Štai klausimas, dėl kurio tekstą apie "Kaunas mene" festivalį pradėjau nuo įvykių Vilniuje, nuo nužudytųjų Turkijoje – kas girdi menininko (-ės) balsą? Aišku, mes, besidomintieji kultūra, menu. Keli mes. Bet visai netikėtai "Kaunas mene" vadovas Arvydas Žalpys ima ir pradžiugina pasakodamas, kad M.Žilinsko dailės galerijoje pažiūrėti ekspozicijos apsilankė daugybė įvairiausių žiūrovų, vyko mokinių ekskursijos. O ši festivalio dalis beveik visa sudaryta iš įvairiais balsais socialines ir kitas šio laiko problemas šnabždančių, rėkiančių, tyliai pasakojančių ar tiriančių kūrinių!
Sielos stagnacija
Andrius Kviliūnas (Lietuva), pristatydamas savo videoinstaliaciją "7 000 metų absoliučios stagnacijos" teigia, kad kūrinio "sumanymas atsirado Rusijos kariuomenei įsiveržus į Krymą". Filmuota Pabradės užsieniečių registravimo centre, kur menininkas kalbino pabėgėlius sirus, čečėnus, ukrainiečius. Kalbėti prieš videokamerą sutiko tik keturi žmonės. Tai nėra nepertraukiamas vieno žmogaus pasakojimas, o fragmentai keičia vienas kitą paeiliui.
Autorius pavadinimą komentuoja taip: "Dabar galvoju videoinstaliaciją pavadinti "7 000 metų absoliučios stagnacijos". Juk žmogus niekaip negali atsikratyti primityvaus dvasios būvio. Karai, žudynės, melai ir įvairios suktybės šioje žemėje vyksta visą mums žinomą istoriją. Tobulėja ne žmogus, o jo kuriami žudymo įrankiai."
Mane pribloškė kalbėjusi moteris, turinti du mažamečius vaikus. Ji sako, kad čia būdama per mėnesį gauna visoms reikmėms... 10 eurų! Reikia Vilniuje vaikui daryti galvos tyrimą, o vežti nėra už ką. Ko norėti iš mūsų šalies, kur pensija yra... Net nerašysiu kokia, patys suprantate. Bet A.Kviliūnas filmuoja kitus, ne mūsų šalies piliečius, ar ne? Mums jie nerūpi! Tik vargu ar rūpi ir savieji, ypač vaikai. Norėčiau žinoti, kiek procentų Lietuvoje tėvų (galima ir motinų, tik atskirai), kurie savo vaikams išlaikymą moka tik priversti teismo. Irgi galite paspėlioti.
Vaikai – ir austrų menininko Andreaso Mareso vaizdo kūrinyje "Tie – mirštantys tada", 2016 m. pelniusiame pripažinimą "Premio Combat Prize" (Italija). Kūrinys nepaprastai švaria, minimalistine ir net nudailinta forma iš tiesų žiūrovui primena 2015 m. vasaros migrantų antplūdį ir siaubingus žuvusių vaikų vaizdus, kurie mirgėjo žiniasklaidoje. A.Mareso statiškame kadre iš pradžių matai tik miegančius ar tiesiog užsimerkusius, kažkur savyje panirusius vaikus, kol supranti, kad šis grožis neįprastai žiaurus – kūnas vos vos juda lyg skalaujamas tik girdimų, bet nematomų bangų. Nuo tada nebeatrodo, kad vaikas netyčia užmigo. Gražūs vaikai gražiai aprengti sterilioje aplinkoje ir mirties kvėpavimas. Estetiškumas čia – lyg mūsų apgaulinga ir netvari tikrovė. Kartu tai brutalaus žiaurumo vaizdų pripildytos žiniasklaidos antipodas.
Šilumos ilgesys
Pabėgėlių temą gvildena ir Federico Baronello (Italija) fotodokumentikos serija "Mineo (Namai Amerikai)" sukurta 2014 m. vasarą didžiausioje karinėje bazėje Viduržemio teritorijoje, buvusiuose JAV karių namuose Sigoneloje, kur įkurtas vienas didžiausių prieglobsčio prašytojų centrų Europoje. Kaip gyvena tie, kurių daugelis – pabėgėliai po Arabų pavasario sukilimų Tunise ir kitose Šiaurės Afrikos valstybėse, atsidūrę pilkojoje zonoje, kai esi lyg tarp įstatymų, apribotas, nežinioje, nebepriklausantis nė vienai šaliai.
"Nuo tada ši vieta pagarsėjo vietos žiniasklaidoje ir tarp imigracijos teisininkų, teigiančių, kad patalpose gyvena per daug žmonių, kuriems beveik neteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o jų bylų svarstymai vyksta labai lėtai", – rašoma kūrinio anotacijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Oleinik tapybinės vizijos
Verslo Parke „Aušra“ veikia tapytojos Annos Oleinik personalinė darbų paroda „Iš sapnų“. ...
-
Teatro patirtys auginant jaunąją kartą
Artėjant sezono pabaigai teatras „No Shoes“ kviečia mėgautis spektakliais, išskirtinai sukurtais jaunajai auditorijai. Jau trečiadienį, gegužės 22 d., Kaune festivalio „Nerk į teatrą“ programoje kviečia kūrybinės dirb...
-
In memoriam D. Ramoškaitė. Ji mylėjo keramiką, o ypač molį, daugiau nei bet ką8
Gegužės 20 d., eidama 67-uosius metus, Anapilin iškeliavo keramikė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė Daiva Ramoškaitė, praneša Lietuvos dailininkų sąjunga. ...
-
Jau šį savaitgalį „Žalgirio“ arena pavirs didžiausiu naktiniu klubu visoje Europoje10
Daugiau kaip pusę metų reklamuotas koncertas, kuriame linksminsis net 10 t8kst. lankytojų iš visų Baltijos šalių, vyks jau šį penktadienį. „Žalgirio“ arena bus transformuota į milžinišką naktinį klubą. &Scar...
-
Džiazo muzika – laisvės ambasadorius
Kaune, kuris visada garsėjo savo kultūrinio gyvenimo gausa, atgimsta, o gal ir gimsta iš naujo džiazo muzikos puoselėjimo tradicijos, kurias puikiai atvaizduoja ir įgarsina Teatro klube rengiami „Jam Sessions“. ...
-
Kaune nuskambėjo Gatvės muzikos diena: liūtis žiūrovams – ne kliūtis2
Šeštadienį, gegužės 18 d., Kauno senamiestyje, Vilniaus gatvėje įkurtose septyniose salose susirinko daugiau kaip 25 kolektyvai ir atlikėjai, nuo beatboxo ir jamo iki gyvu garsu lepinusio pankroko ar country roko atlikėjų, smuiko, akordeo...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 22–26 d.
Gegužės 22 d. Kauno rajono muziejaus Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus: 16 val. tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ vakaras. Gegužės 23 d. Rokų laisvalaikio salė: 17.30 val. klasikinės muzikos ko...
-
Raudondvaryje šurmuliavo Šeimų šventė ir Muziejų naktis
Gegužės 11 d. susirinkusius į Raudondvario dvaro sodybą lepino ne tik puikus oras. Čia vyko ir Šeimų šventė, ir Muziejų nakties fiesta. Skaičiuojama, kad abiejuose renginiuose pabuvojo tūkstančiai žmonių, norintiems dalyvauti nemokam...
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai5
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...