- Prof. habil. dr. Vincas Būda, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos narys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno rajone, Noreikiškėse, yra Liudo Vailionio (1886–1939) vardu pavadinta gatvė. Šiose apylinkėse prieškariu įsigijęs žemės tada dar tik būsimas universiteto profesorius įkūrė šeimos sodybą, ją pavadinęs Varžupiu. Tiek išlikusi sodyba, tiek gatvės pavadinimas neabejotinai primena iškilią asmenybę, aktyvų visuomenės veikėją, Lietuvos šaulių sąjungos vicepirmininką ir pirmininką, vieną iš Aukštųjų kursų Kaune, kurie išaugo į lietuvišką aukštąją mokyklą, dabar plačiai žinomą kaip Vytauto Didžiojo universitetas, steigimo iniciatorių.
Nelengva buvo L. Vailioniui nuo darbo su mokiniais mokykloje pereiti prie dėstymo studentams kursuose, o vėliau – universitete. Trūko ne tik programų, vadovėlių, trūko netgi lietuviškų terminų. Kadangi dėstė su augalų pasaulio pažinimu susijusius dalykus – bendrąją botaniką, augalų anatomiją, morfologiją ir fiziologiją, ėmėsi kurti (teisingiau – plėsti) botanikos terminų žodyną, nes iki tol buvę nebetenkino išaugusių poreikių, mat daugelis dalykų universiteto studentams lietuviškai buvo dėstomi pirmą kartą. Ši L. Vailionio, kaip ir kitų lietuviškųjų studijų pirmeivių, veikla buvo išties svarbi ir aukštai vertintina.
Ne veltui 2011 m. buvo išleista solidi knyga apie pirmąjį Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universiteto botanikos katedros vedėją, docentą, o vėliau ir profesorių L. Vailionį. 2021 m. ši knyga išleista pakartotinai. Jos didesnę dalį sudaro dukros Danutės Vailionytės-Narkevičienės prisiminimai apie tėvą, mažesnę – keletas periodikoje ir kituose leidiniuose paties L. Vailionio publikuotų mokslo populiarinimo ir gamtosauginių straipsnių, gausus memuaristikos pluoštas. Tai atsiminimai, skelbti spaudoje ar proginės kalbos, pasakytos L. Vailionio laidotuvių metu, minint jubiliejus ir kt. Pateikta ir L. Vailionio darbų bibliografija.
Suprantama, kad retas skaitytojas gilinasi į tokius išsamius skelbtų darbų sąrašus, dažniau, į rankas vos paėmęs knygą, dirsteli į ketvirtąjį viršelį, kur glaustai pristatoma asmenybė, kuriai skirta knyga, ir nurodomi svarbiausi jos nuopelnai.
Verta aptarti, ką ten randame. Antrojo leidimo monografijos viršelyje rašoma labai skambiai: „L. Vailionis [...] – botanikos ir biochemijos mokslų Lietuvoje pradininkas.“ Beje, šis tekstas yra ir pirmojo leidimo knygoje, tačiau tik bibliotekininkams skirtoje, todėl mažai pastebimoje vietoje – bibliografiniame leidinio apraše.
Eiliniam skaitytojui tokie nuopelnai mokslui skamba labai solidžiai. O specialistams? Mokslo istorikai konferencijoje „Scientia et Historia“ pastebėjo paklydimą ir aptarė jį (buvo perskaitytame pranešime „Ar Liudas Vailionis – išties botanikos Lietuvoje pradininkas?“). Ten priminta, kad dar 1781–1782 m. Gardine ir Vilniuje (abu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestai anuomet aneksuoti Rusijos) buvo išspausdintas 5 tomų veikalas „Lietuvos flora“, akivaizdžiai liudijantis botanikos tyrimus buvus gana aukšto lygio jau XVIII a.
Nelengva buvo L. Vailioniui nuo darbo su mokiniais mokykloje pereiti prie dėstymo studentams kursuose, o vėliau – universitete. Trūko ne tik programų, vadovėlių, trūko netgi lietuviškų terminų.
Biochemijos pagrindų pasaulyje kūrėju laikomas Vilniaus universiteto profesorius Andrius Sniadeckis (1768–1838). Tai viešai liudija jam skirta atminimo lenta Vilniaus senamiestyje, įmūryta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastato sienoje. Tad L. Vailionis niekaip negali būti laikomas nei botanikos, nei biochemijos Lietuvoje pradininku.
Jei klaidinga prioritetų prieskyra nebūtų platinama žiniasklaidoje internetu, kaip, pavyzdžiui, VDU Botanikos sodo internetiniame straipsnyje (135-osios botaniko prof. Liudo Vailionio gimimo metinės &nda. (botanikos-sodai.lt) ar Nacionalinių vertybių rinkimuose, 2012 m., ir kt., gal nevertėtų jos aptarinėti. Nemalonu koreguoti aktyvaus visuomenininko ir pedagogo nuopelnus mokslui (tik mokslui!) į menkesniąją pusę, nei skelbiama, tačiau tokių skelbimų grubius paklydimus privalu viešinti, antraip spausdintą žodį skaitantiems sudarytas neteisingas vaizdas toks ir liks, netgi plis toliau.
Beje, gal tokie nuopelnai L. Vailioniui priskirti (pats L. Vailionis čia niekuo dėtas!) dėl techninės klaidos, po žodžio „pradininkas“ praleidus žodį „universitete“? Tačiau suklysta dukart: ir pirmajame, ir antrajame leidimuose (su aptarta „modifikacija“). Tad lieka manyti, kad klaidinantis tekstas buvo parašytas tiesiog kaip proginis persistengimas siekiant paryškinti asmenybę (pirmas leidimas – L. Vailionio 125-osioms gimimo metinėms, antrasis – VDU 100-mečiui). Į tikruosius faktus atsainiai nesigilinta ir dėl to su jais prasilenkta... Kas šį tekstą parašė, galima tik spėlioti, tačiau atsakomybė už monografijos turinį nuo pirmojo viršelio iki paskutiniojo tenka jos sudarytojai (beje, viršelyje nurodytai kaip autorė) ir leidyklai.
Paliečiau, bet neatsakiau į klausimą, koks iš tiesų yra profesoriaus įnašas į mokslą. Iš bibliografijoje pateiktų jo 20 skelbtų darbų apie 18 priskirtina mokslo populiarinimui ir tik du – mokslo tyrimų rezultatų publikavimui. Vertingiausias – mokslinis straipsnis, parašytas prancūzų kalba (beje, vienintelis nelietuviškai) ir neabejotinai skirtas platesniam skaitytojų ratui nei vietinė mokslo bendruomenė. Jame aprašoma mokslui nauja grybų rūšis, pavadinta Gymnoascus sudans, susijusi su beržų liga. Šiuolaikinėje pasaulio grybų „biblijoje“, kuri lotyniškai tituluojama „Index fungorum“, ši rūšis ne tik yra minima, bet prie jos pavadinimo nurodoma L. Vailionio pavardė ir rūšies aprašymo metai (1936). Tai liudija, kad ši rūšis laikoma atitinkančia rūšies statusą pagal šiuolaikinius kriterijus, o jos atradimo prioritetas pripažįstamas L. Vailioniui nuo 1936 m.
Ko gero, šis darbas ir būtų didžiausias L. Vailionio mokslinis pasiekimas, beje, ne botanikos, o mikologijos (mokslo apie grybus) srityje. Tiesa, anuomet mikologija dar tebebuvo priskiriama botanikai, tačiau šiais laikais – ne. L. Vailionis yra trumpai aprašęs ir, jo manymu, naują dumblių rūšį, priskyręs ją naujai genčiai, tačiau šis faktas šiuolaikinėje dumblių „biblijoje“ nuvertintas: L. Vailionio duotas genties pavadinimas minimas, tačiau toje gentyje, deja, tuščia – nėra nei paties L. Vailionio, nei kieno kito aprašytos jokios rūšies. Matyt, jo aprašyta rūšis jau buvo žinoma. Daugiau nuveikti mokslinių tyrimų baruose L. Vailionis nebespėjo – jis mirė nedaug teperžengęs 50 metų amžiaus ribą.
Šios pastabos – ne tik konkretaus prasilenkimo su faktais spausdintame žodyje analizė. Jos gali pasitarnauti kaip signalas rašantiems: nepakliūkite į pudravimo pinkles, vedančias link pavojingų etikos normų pažeidimo ribų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per piką Pilies žiede – dar didesnis chaosas: pakeistos eismo tvarkos dalis vairuotojų nepastebi16
Penktadienį Pilies žiedinėje sankryžoje pakeista eismo tvarka, nubraižyta ištisinių linijų, tačiau dalis vairuotojų važiuoja kaip seniau, sukeldami chaosą. Daugiau automobilių rikiuojasi ir Šv. Gertrūdos gatvėje, mat tik iš &...
-
Dvi disertacijos vienu metu, viena iš jų – Japonijoje6
Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino (KTU MIDF) fakulteto docentė Inga Skiedraitė savo pavyzdžiu įrodė, kad parašyti dvi disertacijas vienu metu įmanoma, net jei viena jų rašoma studijuojant Japonijoje. Nors ...
-
Sarkazmas keliuose: kiek reikia skubančių vairuotojų sankryžai užblokuoti?14
Spūstys jau tapo kasdienybe. Sąmoningumas padeda visiems sveikiems ir greičiau grįžti namo. Tačiau taisyklių paiso ne visi. ...
-
Kauno verslams nestinga iššūkių, bet jau matosi šviesa3
Pastarieji metai verslams nestokojo iššūkių: gyvenimus izoliavo pandemija, vėliau prasidėjo karas Ukrainoje, o dabar ir karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Apie tai, kaip dabar gyvena Kauno verslas ir ko laukti ateityje, kalbamės su Ka...
-
Pilies žiede pakeista eismo tvarka: vairuotojai masiškai kerta naujas ištisines linijas59
Jonavos gatvės žiedinėje sankryžoje pakeista eismo tvarka, tad atvažiuojant nuo Kauno pilies įvažiuoti į žiedinę sankryžą nepavyks, čia naujai nubraižyta ištisinė juosta. Patekti į šią žiedinę sankryžą iš Senamiesčio ...
-
Hipiai – laisvės proveržio išraiška2
Gėlių vaikai ir laisvės šaukliai iš Kauno savo istorijomis iliustravo mokslininkės Egidijos Ramanauskaitės knygą „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“. ...
-
Darbo inspekcija paaiškino, už ką Kauno klinikoms skirta bauda2
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nustatė psichologinio smurto apraiškas ir darbo laiko pažeidimus Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje, ketvirtadienį pranešė nacionalinio transliuotojo LRT naujienų portalas. Dėl šių nusiženg...
-
Kauniečiai fiksuoja itin žemai skrendančius karinius sraigtasparnius: gali ir stogą nurauti56
Panemunėje užfiksuotas karinio sraigtasparnio skrydis visiškai virš gyvenamųjų namų. Kauniečiai tikino, kad net langai ir stogas drebėjo. ...
-
Laisvės alėjos medžių kolekcijoje – naujas beržas15
Laisvės alėjoje bus pakeistas dar vienas medis. Ties Kauno miesto savivaldybės pastatu augęs beržas jau nebežaliuoja, tad jį pakeis tos pačios rūšies naujas medis. ...
-
Darbo inspekcija Kauno klinikose rado psichologinio smurto apraiškų, skyrė piniginę baudą16
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nustatė psichologinio smurto apraiškas ir darbo laiko pažeidimus Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje, ketvirtadienį pranešė nacionalinio transliuotojo LRT naujienų portalas. ...