Studijuoti vien iš vadovėlių – atgyvena. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentams ir mokslininkams šiandien atidarytame Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre atsiveria visai kitokios galimybės.

Šimtmečio projektas

Kaip atidarymo metu kalbėjo universiteto ir Vyriausybės bei Seimo atstovai, tikimasi, kad centras padės bendradarbiauti mokslui ir verslui bei pritraukti užsienio investicijas bei naujus išradimus pritaikyti praktikoje.

„Šiandien yra istorinis įvykis LSMU – sakyčiau, tai yra šimtmečio projektas, kuris bus skirtas žmonių sveikatai. Nes bet kurios tehnologijos, susijusios su žmonių sveikata, yra garantas ir didelė nauda visai visuomenei. Aš manau, kad tai yra puiki galimybė universitetui ir visai bendruomenei padėkoti visiems tiems, kurie matė tos didžiulės investicijos prasmę, investuojant į ateities mokslo čempionus“, – po atidarymo žurnalistams sakė LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas.

Jis pabrėžė, kad šiame centre bus siekiama mokslo ir verslo bendradarbiavimo, kad „ne tik gimtų idėja ir liktų mėgintuvėlyje, o ir būtų pritaikyta praktikoje ir kurtų pridėtinę vertę“.

Dešimtyje centro laboratorijų mokslininkai atliks vaistų poveikio, cheminių medžiagų skvarbos ypatumų, vaistažolių ir maisto papildų bei kitus tyrimus. Centre dirbantys mokslininkai jau atlieka ikiklinikinius vaistų, Alzheimerio ligos, kaulų kremzlių ir kitus tyrimus.

„Centras tikrai galėtų tarnauti papildomo kapitalo pritraukimui ir inovatyvių veiklų skatinimui. Farmacijos verslas yra didžiulis ir prisidėti prie vaistų testavimo, gamybos, cheminės analizės, būtų labai didelės lėšos LSMU ir Lietuvos biudžetui“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Ne tik Farmacijos fakultetas

Naujasis modernus statinys Sukilėlių pr. ir Eivenių g. sankirtoje – tikrai prestižinė Kauno klinikų miestelio vizitinė kortelė.

Visu prašmatnumu ji atsiveria iš pietryčių pusės, atvykus iš miesto centro, prieš sukant į centrinį Kauno klinikų pastatą iš Sukilėlių pr. Saulėje blizga tamsintas gaubto fasado stiklas. Arčiau gatvės – trijų aukštų pastatas, galerija, už jo iškilęs gerokai aukštesnis. Modernu, įdomu, gražu.

"Urbanistinį statinio sprendimą derinome prie dviejų paveldo struktūrų – Klinikų ir VI  forto", – pakomentavo naujojo centro vestibiulyje sutikta architektė Gražina Janulytė- Bernotienė, šio unikalus objekto autorė.

Visa aprėpiantis ir įvertinantis žvilgsnis, paskutiniai darbai – tai buvo praėjusią savaitę. Šiandien šiame įspūdingame statinyje įsikūrusio "Santakos" slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro iškilmingas atidarymas. Buvo daug garbių svečių ir iškilmingų kalbų.

Įvardyti šį objektą LSMU Farmacijos fakultetu, kaip pastatas buvo vadinamas dar jį statant, būtų tik dalelė tiesos.

"Šis Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras yra dalis Santakos slėnio, kuris buvo sukurtas LSMU bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos energetikos institutu. Jau slėnio pavadinimas sako, kad centras koncentruojasi į mokslinius tyrimus", – aiškina LSMU Farmacijos fakulteto dekanas profesorius Vitalis Briedis.

Laboratorijos ir katedros

Centras užima 11 tūkst. kv. m plotą. Viename iš dviejų pastatų, šešiaaukštyje, įsikūrė mokslo ir pedagoginiai padaliniai: dekanatas, katedros, laboratorijos.

Einant koridoriumi matyti, kaip prie tyrimų palinkę studentai ir mokslininkai, kabinetuose triūsia dėstytojai, docentai ir profesoriai. Ar sienos permatomos todėl, kad visus būtų galima labiau kontroliuoti? Dekanas V.Briedis nusijuokia: dirbantys žmonės labai greitai tai užmiršta.

Iš tiesų štai doktorantai Modestas Žilius ir Vaida Juškaitė kažką įdėmiai stebi mėgintuvėliuose. Pasirodo, jie tiria vaistinių medžiagų skvarbą pro odą. Siekia nustatyti, kiek giliai ir kaip greitai konkreti vaistų dozė patenka į odą ir po to – į sisteminę kraujotaką.

"Tokio tyrimo tikslas – įvertinti, kaip galima valdyti vaistinių medžiagų tiekimą į organizmą pro odą, kai, pavyzdžiui, ant odos tepamas tepalas ar klijuojamas pleistras. Tai tiria doktorantai, skyrę savo gyvenimą mokslui", – pakomentavo profesorius V.Briedis.

Vaistinių medžiagų skvarba – ir jo paties mokslinių darbų tema. Profesorius jau sukūrė kokybišką ir vertingą tyrimų pro biologines struktūras modelį. Vaistinių medžiagų biologinį prieinamumą ir gydymo efektyvumą lemia ir odos savybės.

"Rizikos atsiranda, kai negalima standartizuoti proceso, kai vienam jis veikia vienaip, kitam – kitaip. Būtų idealu, kad visiems veiktų vienodai. Svarbiausias tikslas yra užtikrinti vaisto saugumą ir veiksmingumą, patikimai kontroliuojant į organizmą patenkančios vaistinės medžiagos kiekį. Siekiamybė – į organizmo poreikį reaguojančios vaistų formos, patiekiančios tokį vaistinių medžiagų kiekį, koks tuo metu yra reikalingas", – atrodo, neįmanomų tikslų siekia profesorius V.Briedis.

Doktorantė V.Juškaitė sako, kad moksliniai tyrimai jai labai įdomu, kitaip nebūtų šios veiklos pasirinkusi, ir tiki, kad ir Lietuvoje galima sukurti vaistus.
"Viskas įmanoma, kai to sieki, tik noro reikia", – sako optimistiškai nusiteikusi mergina.

Mokslui ir praktikai

Kitoje patalpoje triūsia ir vyresnio amžiaus žmonės baltais chalatais. Ant durų užrašas – Patologinių procesų farmakologinės reguliacijos ir vaistų metabolizmų tyrimų laboratorija.

"Centre dirba mokslininkai iš Neuromokslų, Kardiologijos ir kitų mokslo tyrimo institutų. Taip atsiranda galimybių ne tik studentams prisiliesti prie įvairių atradimų, bet ir patys mokslininkai gali keistis idėjomis", – apibendrina profesorius V.Briedis.

Fundamentalūs ir taikomieji sveikatos ir sveikatos technologijų moksliniai tyrimai, veiksmingesnių vaistų paieška ir kūrimas, natūralių biologiškai aktyvių junginių, ląstelių genetikos, vaistinių medžiagų tiekimo sistemų biofarmaciniai tyrimai – tai darbai, jau vykdomi Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre. Bendradarbiaujama su užsienio šalių universitetais. Kai kurie projektai bendri, o mokslininkai įvaldę skirtingus metodus. Juos sujungus pasiekiama įdomių ir vertingų rezultatų, ko viena grupė nepadarytų, aiškina profesorius V.Briedis.

Moksliniai tyrimai, studijų procesas ir praktinė veikla – viskas telpa šiame centre. Taip ugdomi aukščiausio tarptautinio lygio specialistai, teikiamos specializuotos itin aukštos kokybės paslaugos verslui, viešajam sektoriui.

Mokysis gaminti vaistus

Universitetinė vaistinė, kur bus gaminami vaistai ir studentai įgis praktinių įgūdžių, netrukus įsikurs žemesniajame centro flange, prie gatvės. Tai bus patogu ir vaistų pirkėjams. Galima juokauti, kad čia bus prekiaujama šviežiais vaistais?

"Rengiant specialistus svarbu, kad jie įgytų žinių ne tik per paskaitas, teorinius užsiėmimus, kad jos nebūtų atkartojamos iš išmokto teksto. Visai kiti rezultatai pasiekiami, kai žmogus dirba pats, yra įtraukiamas į mokslinius tyrimus", – pabrėžia Farmacijos fakulteto dekanas V.Briedis.

Įgyvendinant farmacijos studijų programą svarbu, kad specialistas, gavęs diplomą, nesakytų: universitete iš vadovėlių mus mokė to, ko realiame gyvenime visai nėra.
"Dabar mes įgyjame puikių galimybių reikiamus dalykus perteikti studentui ir nustatyti tas gaires, kaip jis turėtų teisingai veikti praktinėse situacijose. Moksliniuose tyrimuose visi studentai dalyvauja rengdami magistro darbą. Nuo šiol tai gali daryti tiek fakulteto padaliniuose, tiek visose universiteto mokslinių institutų mokslinėse laboratorijose. Atsiranda didelė motyvacija, kai kurie studentai iš tikrųjų susidomi moksliniais tyrimais", – apie specialistų rengimo naujoves kalba V.Briedis.

Turi didelių ambicijų

Farmacijos pramonė mūsų šalyje labai menka, nekalbant apie mokslo plėtojimo galimybes. Ar mums reikia rengti tiek daug farmacijos specialistų, ar tas šimtas, kasmet baigiantis studijas, ras kur dirbti?

Profesorius V.Briedis pripažįsta, kad vis dėlto dauguma absolventų įsidarbina vaistinėse. Tik maža dalis pasirenka mokslinius ar klinikinius tyrimus, valstybės tarnybą ar farmacijos pramonės įmones, veikia kaip ekspertai.

"Žymiausi pasaulio ekonomistai sako, kad net per sunkiausias, giliausias krizes reikia investuoti į mokslinius tyrimus. Jei gaminsime daugiau vinių ar išpjausime daugiau lentų, neįžeidžiant tų, kurie tai daro, tikrai nepakils valstybės ekonomika. Kita vertus, negalima tikėtis, kad į Lietuvą ateis didžioji farmacijos industrija, jei pas mus nebus kvalifikuotų specialistų", – atremia Farmacijos fakulteto dekanas V.Briedis.

Jo įsitikinimu, valstybė turi laikytis mokslo krypties ir tęsti investicijas į jį, skatinti, kad žmonės domėtųsi moksliniais tyrimais, juos vykdytų.

"Norėtųsi daugiau bendradarbiavimo su verslu. Dabar apsiribojama konsultacijomis, patarimais, siekiant gauti konkretų rezultatą. Siekiamybė – ilgalaikiai projektai, kur jungiami fundamentiniai ir taikomieji tyrimai, kuriami konkretūs produktai, skirti taikyti gydymui", – dideles mokslininkų ambicijas išduoda profesorius V.Briedis.

Ir studentams, ir profesoriams

Bakalauro ir magistrantūros studijos – kvalifikacijos kaupimo, mokslo vystymo pradžia. Galima pavydėti Farmacijos fakulteto studentams, kuriems įrengtos keturios puikios auditorijos, dvi po 170 vietų ir dvi – po 140.

Persikėlus iš senųjų centrinių LSMU rūmų A.Mickevičiaus g. arba buvus įnamiais kituose universiteto padaliniuose, čia farmacijos studentams atsiveria tiesiog komfortiškos sąlygos. Tai ne tik studijų ir mokslo bazė, bet ir moderni amfiteatrinė erdvė laisvam bendravimui studijų korpuse ir didžiulė salė saviruošai šeštajame mokslo korpuso aukšte. Iš čia atsiveria įspūdinga ne tik Kauno klinikų miestelio, bet ir viso Kauno panorama.

Į šį centrą ateis ir kitų fakultetų studentai, kai studijuos medicininės ir veterinarinės biochemijos, genetikos programas.

"Taip patogu niekada nebuvo. Juk Centriniai rūmai statyti 1934 m., laboratorijoms tebuvo skirti du kambarėliai", – pasidžiaugė koridoriuje sutiktas Farmakognozijos katedros vedėjas profesorius Valdimaras Janulis.

Raudona spalva – simbolinė

Į klausimą, ar suspės iki iškilmingo atidarymo nudžiūti dar, atrodytų, nebaigtos tinkuoti pilko betono sienos vestibiulyje ir laiptinėse, architektė G.Janulytė-Bernotienė tolerantiškai šyptelėja.
"Šis monolitas interjere jau išbandytas LSMU bibliotekoje, kurią taip pat mes projektavome. Ir ten mums siūlė sienas dažyti. Universitetai visame pasaulyje naudoja šią medžiagą. Architektūriškai ji gal ir grubi, bet ir graži. Mes ją labai mėgstame", – pasidalijo nuomone G.Janulytė-Bernotienė, daug dirbusi kartu su architekte Guoda Zykuviene.

Sienos impregnuotos ir nulakuotos, kad nekauptų dulkių.

"Tenka sutikti su tuo, kad tai pažangu ir nauja", – su šypsena pritaria profesorius V.Briedis.

Architektė pasakoja, kad, rengiant statinio projektą, būsimieji šeimininkai piešė viziją pagal savo pageidavimus. Į juos buvo atsižvelgta, architektams aukojant dalį savo įsitikinimų. Tokių pastatų statymo patirties Lietuvoje dar mažai. Architektai jos sėmėsi Helsinkyje, domėjosi, kaip pastatyti nauji Helsinkio universiteto mokslo tyrimų centrai.

"Tai dviejų srautų susikirtimo vieta, – įspūdingo vestibiulio paskirtį įvardija G.Janulytė-Bernotienė. – Centras skirtas maždaug tūkstančiui žmonių, devyniems šimtams studentų ir šimtui mokslininkų bei kitų darbuotojų, todėl daug viešų erdvių, kuriose veiksmo bus daug. Jos gal netgi iškilmingos."

Įspūdingas paveikslas – dailininko Agnio Stelingio darbas. Jis sumodeliuotas iš medikų pateiktų atliekamų tyrimų nuotraukų.

O kodėl centre tiek daug raudonos spalvos? Ji puošia fasadą ir auditorijose, ir viešosiose erdvėse – vien raudonos kėdės.

"Raudona spalva – simbolinė medicinoje. Ne, su krauju ji man nesiasocijuoja, juk tokios spalvos greitosios pagalbos, Raudonojo Kryžiaus ženklai", – sako architektė G.Janulytė-Bernotienė, pagrįstai galinti didžiuotis savo darbu.

Skaičiai ir faktai

Bendra projekto vertė – 64 mln. 130 tūkst. litų. Lėšos skirtos iš ES ir Lietuvos Respublikos biudžeto.

Statyba pradėta, gavus finansavimą, 2010 m.

Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centrą pastatė UAB "Mitnija".