- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Požiūris: „Nesitikėkite, kad jūs tik sėdėsite ant kėdės, o gyvenimas jums viską paduos į rankas“, – dėti pastangas, būti aktyviems dabartiniams ir būsimiems studentams linki A.Slapšinskaitė.
-
Nuotaika: laimėta „Erasmus“ stipendija A.Slapšinskaitei (kairėje) suteikė galimybę susipažinti su studijomis Norvegijoje ir šia šalimi iš arčiau.
-
Kineziterapeutė: studijos LSMU man atvėrė visą pasaulį
-
Kineziterapeutė: studijos LSMU man atvėrė visą pasaulį
-
Kineziterapeutė: studijos LSMU man atvėrė visą pasaulį
Studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) Agnei Slapšinskaitei atvėrė kelią ne tik į sveiko judesio pažinimą – kineziterapiją, bet ir į visą pasaulį. Nemažai stažavusi ir studijavusi užsienyje, gavusi ten darbo pasiūlymų, A.Slapšinskaitė sugrįžo į Lietuvą, kur pritaiko svetur įgytą patirtį.
Laužė stereotipus
LSMU Sporto medicinos klinikos lektorei, Sporto traumų tyrimų laboratorijos vadovei mokslų daktarei A.Slapšinskaitei mokyklos suole nebuvo aišku, kuo būti. Kineziterapiją ji pasirinko po metus trukusių kultūros vadybos studijų. Įstojusi į LSMU Slaugos fakultetą studijuoti kineziterapijos, dėl šio sprendimo niekada nesigailėjo. Mergina sako pasirinkusi ne tik konkrečią studijų programą, bet ir universitetą – sveikatos mokslų lyderį Lietuvoje.
Studijuodama LSMU mergina išmoko nebijoti sunkumų. „Išmokau nebijoti, jei yra per sunku, ir bijoti, jei yra per lengva. Studijuoti LSMU nelengva. Tačiau jauni žmonės turi suprasti: kai baigsite šias studijas, būsite gerai ištreniravę smegenis, ir tai labai padės tolesniame gyvenime. Studijuodami šiame universitete išmoksite susikurti strategijas, padedančias sunkius dalykus paversti nesunkiais“, – šie įgūdžiai, pasak A.Slapšinskaitės, gali padėti visų profesijų atstovams.
Studijos LSMU merginai atvėrė visą pasaulį. „Iš pradžių aš mini pasaulį pamačiau čia, Kaune, – susipažinau su studentais, atvažiavusiais studijuoti į LSMU iš Pietų Korėjos, Taivano, Švedijos, JAV, Izraelio“, – vardijo pašnekovė.
Vėliau Agnė ėmė siekti stipendijų studijoms ir stažuotėms užsienyje. Iš ten ji kiekvienąkart sugrįždavo su vertinga patirtimi ar sulaužiusi tam tikrus stereotipus. Gavusi „Erasmus“ stipendiją, pirmiausia išvyko į Bergeno universitetą Norvegijoje. Kaip ir kiti kineziterapijos studentai, čia ji padėjo treniruotis paralimpiados dalyviams. Ir sulaužė stereotipą apie tai, kas yra neįgalus žmogus. „Ten mačiau žmogų amputuotomis kojomis, slidėmis nuo kalno besileidžiantį tokiu greičiu, kokiu daugelis sveikųjų nesugebėtų. Jo nepavijo net kolegos kineziterapeutai norvegai, atletiški vyrukai. Pradėjau savęs klausti, kas yra neįgalus ir kas – vadinamas sveiku žmogumi?“ – pasak Agnės, tada ji suvokė ir kiek daug Lietuvoje dar reikia dirbti pritaikant aplinką tam, kad įgalintume neįgaliuosius.
Nuo Barselonos iki Pekino
Baigdama bakalauro studijų programą, vietoj praktikos vienoje Lietuvos ligoninių, ją atlikti A.Slapšinskaitė išvyko į Ispaniją. „Aš visada buvau aktyvus, viskuo besidomintis žmogus, užduodavau klausimų per paskaitas. Taip mane įsidėmėjo Barselonos universiteto profesorė Natalia Balagué, skaičiusi paskaitas LSMU Slaugos fakultete. Ji pakvietė mane atlikti praktiką Barselonos universitete“, – džiaugėsi A.Slapšinskaitė, profesorės paraginta, laimėjus stipendiją, atlikti praktiką Ispanijoje.
Magistro studijų programą mergina vėl rinkosi sugrįžusi į LSMU Slaugos fakultetą. Iš čia vėl ėmė tiesti tiltus į Ispaniją – gimė svajonė sugrįžti į Barselonos universitetą – doktorantūros studijas. Siekdama gauti stipendiją šioms studijoms, Agnė konkuravo su ispanais ir tapo viena pirmųjų užsieniečių, laimėjusių šią stipendiją. „Doktorantūroje studijavau, kaip atsiranda ir kaupiasi nuovargis, išsekimas. Reikėjo ne tik kineziterapijos požiūrio – ir neuromokslo, psichologijos žinių. Tirdavome, kaip vienas ar kitas pratimas gali pagerinti tam tikrą funkciją. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu nustatėme, kad minant dviratį lauke atsiranda žymiai didesnė ištvermė nei tai darant sporto salėje“, – doktorantūros studijas prisiminė kineziterapeutė.
Tebestudijuodama Barselonoje, patirties ji sėmėsi Brazilijoje, Vokietijoje. Baigusi doktorantūrą, turėjo pasiūlymų likti dirbti mokslinį darbą užsienyje, tačiau sugrįžo į Kauną. „Dėstydama Ispanijos jaunimui aš nejaučiau tokios vidinės atsakomybės, kokią jaučiu čia, Lietuvoje. Perduoti žinias lietuvių studentams man atrodo labai svarbu – juk jie gydys ir mano artimus žmones“, – užsiminė Agnė.
Po doktorantūros studijų sugrįžusi dirbti į LSMU, netrukus Agnė vėl išvyko. Šįkart – į Kiniją, Pekino sporto universitete dalyvauti studijų programoje po doktorantūros. Čia sudužo stereotipas, kad vyresnių žmonių galimybės judėti yra ribotos. „Kai Kinijoje pamatai senolį per 80 metų, iškėlusį koją gerokai virš galvos, pamiršti tuos stereotipus. Ten gyvybingi senoliai parkeliuose grupėmis atlieka koordinacinius judesius, šoka“, – Kinijoje matytus vaizdus prisiminė kineziterapeutė.
Profesiniu požiūriu aktyvi savo srities profesionalė svarsto, kaip prisidėti, kad mankšta lietuviams taptų tokiu pat kasdieniu dalyku kaip dantų valymas.
Ruošia ateities specialistus
Studijuodama A.Slapšinskaitė sako jautusi didelį LSMU Slaugos fakulteto dėstytojų palaikymą. Fakultetą, kuriame vykdomos Slaugos, Kineziterapijos, Ergoterapijos ir Akušerijos bakalauro studijos, ji vadina išskirtiniu. Čia studijuojantys studentai gauna tūkstančius valandų praktikos, tad baigusieji studijas gali iš karto pradėti dirbti ligoninių skyriuose. Be to, LSMU Ergoterapijos studijų programa yra vienintelė Lietuvoje, gavusi Pasaulinės ergoterapijos federacijos sertifikatą, o universitetinė Akušerijos bakalauro studijų programa Lietuvoje vykdoma vieninteliame LSMU.
Slaugos fakultete ruošiami vienai didžiausių sveikatos priežiūros specialistų grupių priskiriami slaugytojai, kurių senstančiose visuomenėse ateityje reikės dar daugiau nei šiandien. „Čia ruošiamas platus spektras sveikatos priežiūros specialistų, tarp jų – sporto medikai, reabilitologai, geriatrai. Viename fakultete rengiami žmonės, kurie ir padeda išsaugoti tam tikras bendras žmogaus funkcijas, tarp jų – judėjimo funkcijas, ir susigrąžinti prarastas funkcijas, ir siekti sporto aukštumų. Tai ir galimybė, ir iššūkis“, – pašnekovės žodžiais, šiame fakultete parengti specialistai bus vieni iš tų, kurie galės kokybiškai prisidėti prie sveikų gyvenimo įpročių formavimo po pandemijos.
Kai baigsite šias studijas, būsite gerai ištreniravę smegenis, ir tai labai padės tolesniame gyvenime.
A.Slapšinskaitės teigimu, šio fakulteto studentus galima vadinti ateities specialistais. Juk tai – būsimieji specialybių, kurios ateityje taps dar paklausesnės, atstovai. „Be to, Slaugos fakultetas – jaunas, lankstus, girdintis studentus, einantis į dialogą, turintis ambicijų tapti inovatyvus, skatinti antreprenerystę. Čia rengiami gana universalūs specialistai, kurie gebėtų prisitaikyti, prisiderinti ir būti daugiau kūrėjais nei eiliniais naudotojais, receptų nuskaitytojais“, – pabrėžė A.Slapšinskaitė.
Šiuo metu baigiama įrengti LSMU Slaugos fakulteto mokslo ir studijų bazė – planuojama, kad ateinančiais mokslo metais studentai jau galės ja naudotis. Ši bazė sujungs kompetencijas ir infrastruktūrą: nauja specializuota įranga aprūpintose auditorijose bus rengiami ir tobulinami aukščiausios kvalifikacijos slaugos, reabilitacijos, sporto medicinos sričių specialistai. Doktorantai ir mokslininkai fakultete plėtos mokslo tyrimus, bus stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir fakulteto, kaip Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiaujančio centro, veikla.
„Tikiu, naujasis pastatas pasitarnaus tam, kad ši vieta taptų protų jėgaine. Atsiras terpė kūrybiškumui, moksliniais tyrimais grįstos sveikatos technologijos ir inovacijos. Čia bus sudarytos sąlygos kurti gaires, kaip gyvybės mokslų teoriją pritaikyti praktikoje. Tuomet galės būti labiau propaguojamas kūrybingos ir socialiai atsakingos visuomenės vystymasis“, – įsitikinusi A.Slapšinskaitė.
Iki pandemijos skaitydama paskaitas ji daug važinėjo po pasaulį ir per metus Lietuvoje praleisdavo vos keletą mėnesių. Dabar tiek su kolegomis visame pasaulyje, tiek su studentais Kaune ji bendrauja virtualiai. „Aš esu mokslo žmogus, teoretikė. Rašau mokslinius straipsnius, renku medžiagą paskaitoms, ruošiuosi joms, jas skaitau, konsultuoju studentus. Ir, žinoma, nepamirštu kiekvieną dieną mankštintis. Juk aš – kineziterapeutė, negaliu nejudėti“, – šypsojosi pašnekovė.
Dabartiniams studentams Agnė pataria būti aktyviems. „Nesitikėkite, kad jūs tik sėdėsite ant kėdės, o gyvenimas jums viską paduos į rankas. Kiekvienam linkiu pagauti savo bangą. Gal nepagausite pirmosios bangos – gal ji yra ne jums, bet pagausite ketvirtą ar penktą ir su ja nuplauksite labai toli“, – įsitikinusi jauna mokslininkė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune kariai treniruosis vykdyti evakuaciją po masinės nelaimės
Kauno fortuose ir Kauno klinikų teritorijoje pirmadienį rengiamos karinės pratybos, kuriose treniruosis karo inžinerijos specialistai, vyks masinės evakuacijos iš ligoninės treniruotė. ...
-
Trigubas gimtadienis Garliavoje
Gegužės 1 d. ypatingą – penktąjį – gimtadienį šventė Garliavoje gyvenantys trynukai – Ema, Nikolė ir Neitonas. Sukaktuvininkus pasveikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius...
-
Maudyklose bus saugiau
Artėjant vasarai, Kauno rajono savivaldybė pasirūpino, kad pagrindinėse maudynių ir vandens pramogų vietose būtų saugiau – keturiolikoje jų Kauno rajono priešgaisrinė saugos tarnyba (PST) įrengė specialias spintas su būtiniausiomis ge...
-
Kauniečiai balsavo aktyviau nei Lietuva: žmonės sąmoningėja19
Kauno miesto rinkimų apygardos duomenimis, iki 19 val. savo nuomonę prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės išreiškė 62,91 proc. kauniečių. Šis skaičius apima ir balsavusiuosius iš anksto. ...
-
Nusivylimas: ne visi rinkėjai ligoninėse galėjo balsuoti5
Pagal rinkimų įstatymą numatyta, kad rinkėjai, kurie rinkimų dieną guli ligoninėje balsuoja iš anksto, tačiau liko ir pamirštų. ...
-
Kačiūniškės dvaro byloje ieškinys V. Matijošaičiui sumažėjo daugiau nei perpus22
Paveldosaugininkų ieškinys Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ir dar keliems atsakovams Kačiūniškės dvaro byloje sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 34 tūkstančių iki 15,8 tūkst. eurų. ...
-
Kauniečiai prie balsadėžių: veda pareiga ir viltis46
Balsavimo dieną prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, panašu, kad kauniečiai balsuoja kiek aktyviau nei prieš penkerius metus ar per mero rinkimus. ...
-
Kauno ir Kauno rajono gyventojus suneramino stiprus garsas: kas vyksta?41
Šeštadienio rytą kauniečius prižadino stiprus garsas. Kaip teigė gyventojai, jis buvo girdimas Kaune ir Kauno rajone. ...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Kauno gimnazistai sukilo prieš kandidato į prezidentus pasirodymą mokykloje286
Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijoje gegužės 9 d. vyko kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus susitikimas su gyventojais. Tačiau gimnazistai išreiškė protestą, nenorėdami, kad toks renginys vyktų jų mokyklos salėje. ...