Tūkstančiai sodinukų

Balandžio 20-ąją šimtai savanorių įvairiose vietose rinkosi į miškasodį. Kauno regione buvo numatytos keturios vietos: Vaišvydavos, Karmėlavos bei dvi ties Jonava esančiose girininkijose. „Kauno diena“ apsilankė vienoje šių vietų.

Pirmiausiai savanoriams išdalyti beržų, pušų bei eglių sodinukai. Taip pat įteikti įrankiai ir duotos instrukcijos, kaip sodinti medžius, kokius tarpus palikti. Išrikiavus žmones į iš anksto paruoštas vagas, prasidėjo tikrasis medžių sodinimo darbas.

„Esame Valstybinės miškų urėdijos Dubravos regioniniame padalinyje ir sodiname trijų rūšių medžius, nes norime sukurti įvairiarūšį mišką, kad jis būtų atsparesnis gamtinėms sąlygoms, iššūkiams. Sodiname medžius grupėmis. Ten, kur aukščiau ir sausiau – pušaites, kur žemiau ir šlapiau – beržus, o vidutinio drėgnumo žemėje sodiname egles“, – kalbėjo Dubravos padalinio vyriausiasis miškininkas Marius Gruzdas.

Vien Karmėlavos girininkijoje buvo paruošta apie 7 tūkst. sodinukų, o visoje Lietuvoje – ne vienas milijonas medžių. „Visi sodinukai vienų metų amžiaus. Vien čia bus pasodinta apie 3 ha ploto miško. Miško sodinimui paruošėme ir specialių įrankių, tačiau žmonės ir su savais atvažiavo“, – pridūrė miškininkas.

Skaičiuojama, kad vienas žmogus per dieną gali pasodinti  apie 1 tūkst. medžių, priklausomai nuo to, kokią rūšį sodina. „Mes viską prižiūrime, konsultuojame, kad medžiai būtų pasodinti tinkamai. Žmonės labai noriai sodina ir prisideda prie šios gražios iniciatyvos, kad iš tiesų Lietuvos girios žaliuotų“, – kalbėjo miškininkas.

Lietus – pagalbininkas

Valstybinės miškų urėdijos specialistai tikino, kad lietus miškasodyje yra pagalbininkas, kuris iš karto palaisto sodinukus. Todėl tikimasi, kad medžiai greitai prigis ir ateityje užaugs į gražų mišką, tapsianti tikrais žemės plaučiais.

„Oras fantastiškas, žmonės gerai nusiteikę, sodina su meile, tad tikrai yra tinkams sąlygos medžiams augti. Manau, kad tikrai visi medžiai prigis“, – juokavo M. Gruzdas.

„Ryte dar šlapdribos buvo, galvojau, kas bus liūdna, bet žmonių vis tiek prisirinko, – sakė Karmėlavos girininkas Kęstutis Bacvinka. – Čia, kur esame, yra kirtavietė. Kur iškirsta, mes atsodinam. Galima mišką atkurti keliais būdais. Šioje vietoje buvo jau subrendęs miškas, kuris jau nesurinko dvideginio, o jį pūdamas atidavė atgal. Daugiausiai deguonies kuria jaunas miškas. Augavietėje tada atsodinami medžiai, čia galima vienu metu tai padaryti ir sukurti atsparesnį ligoms mišką“.

Pasak jo, kitas būdas, kaip atkurti miškus, tai dalinai praretinant senus medžius, tuomet jų vietoje užsisėja jauni. Vėliau reikia prižiūrėti viršutinį medžių sluoksnį, paliekant šviesos jauniems medeliams. Tačiau tokiu atveju į mišką reikia važiuoti ir darbus atlikti ne vieną kartą. Sodinant plynoje kirtavietėje gerokai galima gerokai paprasčiau atlikti darbus.

„Naujai pasodinus mišką iki medžių brandos reikės laukti kokia 90 metų“, – pridūrė girininkas.

Jaučia prasmę

Nors šeštadienį oras tikrai nelepino šiluma, tačiau savanorių entuziazmo tai nei kiek nesumenkino. Vien į Karmėlavos girininkijos mišką susirinko apie 100 žmonių.

Vieni atkeliavo su šeimomis, kiti – su mokyklų ar darbo bendruomenėmis. Pasirūpinę darbinėmis pirštinėmis, kastuvais, žmonės pasiėmė šūsnį sodinukų ir, išklausę miškininkų instrukcijų, su šypsenomis veiduose kibo darbuotis.

„Labai mylim gamtą, daug laiko joje praleidžiame. Mūsų mokykla ir šiaip labai aktyvi, stengiamės visur dalyvauti. Smagiau visiems kartu, todėl ir atvykome ne po vieną. Dalyvauja ir gamtos, biologijos mokytojai, ir sveikatos specialistai. Mes tikėjomės, kad lis, todėl toks oras neišgąsdino“, – kalbėjo tik laibą berželio sodinuką į žemę įkišusi Jonavos Justino Vareikio progimnazijos atstovė Viktorija.

„Aš jau gal šeštą kartą dalyvauju miškasodyje, tęsiu tradiciją toliau, nes tai yra labai prasminga. Esu pabaigęs mokslus Miškų ir ekologijos fakultete, pagal išsilavinimą esu aplinkosaugininkas-ekologas, todėl miškasodis labai siejasi su mano darbine veikla, laisvalaikiu ir būvimu gamtoje. Reikia nepamiršti, kad, visgi, žmonės yra vartotojai ir jiems reikia medienos, tačiau reikia tuos medžius ir atsodinti. Šiemet miškasodis dedikuotas Lietuvos dainų šventės šimtmečiui, tad, manau, kad tai graži idėja Lietuviai padovanoti 100 girių“, – apie tai, kad medžių sodinimas suteikia prasmę, kalbėjo Tomas.

Jis su specialiu įrankiu sodino pušeles ir tikino, kad šiuos medelius sodinti paprasčiausia. Tereikia į žemę įsmeigti įrankį, pro jo vamzdį nuleisti nedidukę pušelę, spustelti ir medis pasodinamas. Žinoma, dar šiek tiek prispaudžiama žemė ties sodinukais, kad jie galėtų tvirčiau laikytis, kol prigis.