- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jokia kita sritis Lietuvoje nesulaukia tiek bandymų ir eksperimentų, kiek mažytė žuvininkystė, nes joje sukasi nemaži ES pinigai.
Kas veis žuvis?
Lietuvoje žuvininkystę valdo dvi skirtingos ministerijos – Žemės ūkio ir Aplinkos. Nuo seno žinoma, kad, kai yra daug auklių, vaikas tarsi be galvos.
Šiuo metu Seimui yra pateiktas svarstyti Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriame bandoma iš žuvininkystės pašalinti dvigubą atsakomybę, nes už tas pačias funkcijas atsakė ir viena, ir kita ministerija.
Pavyzdžiui, žuvivaisos vykdymo tvarką vidaus vandenyse nustatydavo Žemės ūkio ministerija, bet tvirtindavo su Aplinkos ministerija. Taip pat Žemės ūkio ministerija įgyvendindavo žuvivaisos programą.
Nuo seno žinoma, kad, kai yra daug auklių, vaikas tarsi be galvos.
Dabar siūloma visą žuvivaisą, pradedant jos programomis ir baigiant įgyvendinimu, perduoti Aplinkos ministerijai.
Tokio siūlymo iniciatoriai mano, kad tai iš esmės pagerintų žuvų veisimą Lietuvoje. Per pastarąjį dešimtmetį žuvivaisos srityje buvo atlikta tyrimų ir konstatuota, kad žuvų išteklių atkūrimas vidaus vandenyse nėra racionalus. Žuvų veisimo planai buvo kuriami neatsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, nesant duomenų apie žuvų išteklių būklę.
Taip buvo todėl, kad dauguma mokslininkų susiję su aplinkosauga, bet ne su žemės ūkiu, todėl Žemės ūkio ministerijos sistemoje jie buvo mažai matomi.
Funkcija: Žuvininkystės tarnyba turi specializuotų laivų, todėl geriausiai vykdo žvejybos kontrolę Baltijos jūroje. ŽŪM nuotr.
Žemės ūkiui – jūra
Siūloma nauja žuvininkystės valdymo tvarka būtų skirta ir tam, kad būtų panaikintas veiklos dubliavimas.
Pagal naują žuvininkystės valdymo modelį būtų aiškiai numatyta, kad visa žuvininkystė, kuri susijusi su jūra, yra pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Ji formuotų ES bendrąją žuvininkystės politiką, jos įgyvendinimą. Taip pat Žemės ūkio ministerijos valdymo struktūros kontroliuotų žuvų išteklių naudojimą ir atliktų žuvininkystės tyrimus jūrų vandenyse.
O Aplinkos ministerija formuotų vidaus vandenų žuvų išteklių sistemą, vykdytų jos kontrolę, išteklių atkūrimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse.
Taip viskas būtų aiškiai suskirstyta.
Manoma, kad tokia sistema lengviau leistų, tarkime, Nemuno žemupyje ar Kuršių mariose, įvykdyti reformą dėl verslinės žvejybos naikinimo. Dabar šis sumanymas iš dalies užstrigęs. Manoma, kad, vykdant tokią reformą, kai vidaus vandenys išimtinai būtų valdomi Aplinkos ministerijos, labiau būtų atsižvelgiama į išteklių atkūrimo, o ne vien į socialinius gyventojų reikalus.
Skirtingi interesai
Planuojama, kad nauja žuvininkystės valdymo sistema galėtų įsigalioti nuo 2023 m. pradžios.
Jei būtų pritarta tokiai tvarkai, iš esmės prasidėtų dar viena Žuvininkystės sistemos pertvarka. Manoma, kad nors ne kartą ir pertvarkyta Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos liko išpūsta. Šiuo metu joje dirba 123 darbuotojai. Apie 30 proc. jų vykdo administravimo funkcijas.
Didelė dalis šios tarnybos darbuotojų yra susiję su žuvivaisa, jų programų rengimu, vykdymu.
Perdavus vidaus vandenų žuvivaisos funkcijas Aplinkos ministerijai vyktų ir Žuvininkystės tarnybos veiklos išgryninimas. Dalis su žuvivaisa susijusių darbuotojų pereitų į Aplinkos ministerijos tarnybas.
Tai atitiktų ir vieną iš pagrindinių Aplinkos ministerijos funkcijų – formuoti laukinės gyvūnijos išsaugojimo politiką. Vidaus vandenys taip pat tos politikos dalis.
Perduoti žuvivaisą Aplinkos ministerijai siūloma ir todėl, kad kai kuriose vietose planuojama uždaryti žuvų veisyklas, nes Žemės ūkio ministerijos struktūroms esą nesvarbu, kaip įžuvinami Lietuvos vidaus vandenys.
Įvardijama, kad iki šiol svarbiausias Žemės ūkio ministerijos dėmesys žuvininkystės srityje būdavo skiriamas ne žuvivaisai, o verslinei žvejybai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šventėje – kvapai ir nuostaba2
Šeštadienio popietę Žuvies dienos Klaipėdoje renginiai turėjo įsibėgėti. Taip ir buvo, tiesa, kai kuriems jų pakišo koją tam tikros aplinkybės, bet taip gal ir įdomiau. ...
-
Priesaika Tėvynei – jautrus šventės akcentas3
Antrąją, „Žuvies dienų Klaipėdoje“ šventės dieną vyko keli oficialūs, kartu jautrūs renginiai. Vienas jų – jaunųjų karininkų bei šaulių priesaikos ceremonija. ...
-
„Meridianas“ tradiciškai pakėlė bures: šiemet – ypatinga proga
Tradiciškai pažymint vasaros sezono pradžią, Klaipėdos simbolis „Meridianas“ penktadienio vakarą pakėlė bures. Istorinio jūrinio paveldo eksponatas po atviru dangumi savo burėmis Klaipėdą šiemet puoš jau dešim...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas17
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkurta Šv. Jono bažnyčioje kabojusi istorinė atminimo lenta12
Nors Šv. Jono bažnyčia tebėra tik senųjų klaipėdiečių atmintyje, ketinimai ją atkurti yra realūs. Penktadienį, kai Klaipėda jau buvo pradėjusi vasaros sezono atidarymo šventės linksmybes, į jų gausą įsiliejo šios bažny...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Jūrinės kultūros šaukliams – „Albatrosai“2
Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ – simbolinė miesto padėka už reikšmingus metų darbus ir pasiekimus – šiemet įteikti tapytojui Edvardui Malinauskui, jūrų kapitonui Romui Karmazinui, Klaipėd...
-
„Ignitis renewables“ jūros tyrimai naujų horizontų atvers ir mokslui2
Tūkstančiai įveiktų kilometrų Baltijos bangomis, ilgos valandos tyrinėjimų atšiauriomis ir netipiškomis sąlygomis. Planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko pasiregimo darbai pažėrė ne tik nekasdienių iššūkių. Neabej...
-
Atėjo laikas mėgautis gamta
Kalendorinis pavasaris per išeigines ir visą ateinančią savaitę džiugins vasariškais orais. Tai bus metas grožėtis žiedais, lankytis paplūdimiuose, darbuotis soduose. ...
-
Klaipėdos senamiesčio gatvelėse – šventinė mugė6
Uostamiestyje prasidėjo šventinė tris dienas truksiančio „Žuvies dienų“ festivalio skanėstų ir amatininkų dirbinių mugė senamiesčio gatvelėse. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių gardumynų, gaivių gėrimų, juvelyrikos dirb...