Bankomatus pildo bendrovė

SEB banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas paaiškino, kad pretenzijų turintis žmogus dėl padirbtų pinigų ar dėl bet kokios kitos banko paslaugos turėtų pirmiausia kreiptis į banką ir informuoti apie problemą.

Žmogus turėtų nurodyti laiką ir vietą, kur tai atsitiko, tada būtų įmanoma pasiaiškinti, kokia tikimybė, kad atsitiko taip, kaip klientas sako.

"Kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas atskirai, tačiau bendra tvarka yra tokia: jeigu klientas mano, kad bankomatas jam išdavė netikrą kupiūrą, jis turėtų apie tai kuo greičiau parašyti pretenziją bankui. Gavęs pretenziją, bankas atlieka tyrimą ir informuoja klientą apie tyrimo rezultatus. Jeigu paaiškėtų klaida, bankas priimtų sprendimą dėl kompensacijos", – patikino A.Žilinskas.

A.Žilinskas paaiškino, kad bankomatus pildo inkasavimo paslaugas atliekanti saugos tarnyba "G4S", tad ji ir atsako už tai, kad bankomatuose atsirastų tik patikrinti pinigai.

"Žinau, jog ši bendrovė turi savo procedūras, kaip apsidrausti, kad nebūtų panašių klaidų", – teigė banko atstovas.

Tyrė tik vieną skundą

Banko atstovo žiniomis, buvo tik du atvejai, kai aiškintasi, ar bankomate buvo netikri pinigai. Abiem atvejais tyrime dalyvavo policijos pareigūnai.

Žmonės, parduotuvėje pateikę suklastotus banknotus, tikino gavę juos bankomate. Tada aiškintasi, ar galėjo netikrų pinigų nepastebėti tikrinimo mašinos.

Bendrovės "G4S Lietuva" Klaipėdos filialo vadovas Arvydas Gaidukevičius tikino, kad kaskart prieš įdedant pinigus į bankomatus banknotai yra patikrinami.

"Už pinigų tikrumą atsakingi mūsų kontrolieriai. Jeigu į bankomatą pateko suklastotas pinigas, galima spėti, kad tai buvo labai gera klastotė, kurios neatpažino mašinos. Reikalas tas, kad pinigai praeina kelis filtrus, kelių procedūrų taką, todėl faktiškai neįmanoma, kad mašinos nepažintų klastotės", – teigė A.Gaidukevičius.

Saugos tarnybos padalinio vadovas patikino, kad per visą darbo istoriją yra buvęs tik vienas atvejis, kai vyko tyrimas dėl bankomate atidūrusio netikro pinigo. Tačiau šis atvejis buvo ne Klaipėdos regione.

Parveža grįžtantys emigrantai

Policijos duomenimis, pastaruoju metu suklastotų pinigų kiekis apyvartoje yra pastebimai sumažėjęs. Litų padirbinėtojas Klaipėdoje buvo nutvertas prieš trejus metus. Vėliau buvo sulaikyti keli veikėjai, kurie platino pinigų klastotes. Tiesa, šie banknotai buvo prastos kokybės, juos buvo labai nesunku atpažinti.

Klaipėdos apskrityje per šiuos metus iš apyvartos buvo išimti 28 suklastoti banknotai. Maždaug pusė jų – litai, kitos kupiūros – JAV doleriai, Didžiosios Britanijos svarai sterlingai bei netrukus mums tapsiantys savi eurai.

Paprastai, kai atsiranda daugiau netikrų pinigų, iš vienodų klastojimo požymių tampa aišku, kad veikia tas pats klastotojas. Pastaruoju metu tarp išimtų klastočių nėra net vienodo nominalo kupiūrų, klastotės lengvai atpažįstamos. Užsienio valiutos klastotės kur kas aukštesnės kokybės. Dažniausiai jos mūsų šalį pasiekia, kai emigrantai čia bando išsikeisti užsienio šalių pinigus.

Laukdami eurų, ateisiančių į mūsų gyvenimą su pirmąja naujųjų metų diena, Lietuvos gyventojai baiminasi, kad jų gerai nepažinos, todėl gali nepažinti klastočių. Jau dabar kai kurie vyresnio amžiaus žmonės nerimauja, kad klastočių negautų ne tik parduotuvėse, bet ir bankomatuose.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus komisaras Vytautas Mickevičius tikino, kad Latvijoje pirmąjį metų ketvirtį po eurų įvedimo pranešimų apie suklastotus eurus šioje šalyje beveik nebūta. Jų padaugėjo vėliau.

"Manau, kad nereikia baimintis – pinigai į bankomatus patenka labai kruopščiai patikrinti. Reikia tiesiog vengti atsiskaitymų grynaisiais, ypač tiems, kas ką nors parduoda", – tikino komisaras.