- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje nevisiškai išnaudojamas turimas ir galimas vidaus vandens kelių, bent jau pramoginėms reikmėms, potencialas.
Techniniai reikalavimai laivams
Nors Lietuvoje vidaus vandenų laivyba bent kol kas yra menkai išvystyta, ji įtraukta į ES vidaus vandens plaukiojimo zonas.
Tai reiškia, kad ir Lietuvos vidaus vandens keliais plaukiojantys laivai privalės turėti vidaus vandens laivybos sertifikatus. Tai yra laivas privalės atitikti ES vidaus vandens kelių klasifikacijos ir plaukiojančioms priemonėms taikomų būtinųjų techninių reikalavimų direktyvą.
Kokie yra tie direktyvos reikalavimai kiekvienas laivo savininkas ar laivavedys gali sužinoti įsivedęs nuostatą Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1629.
Lietuvoje šiuo metu yra rengiama tvarka, numatysianti techninius reikalavimus laivams, kurie plaukioja ES vidaus vandens keliais. Ši tvarka įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.
Didelių naujovių toje tvarkoje greičiausiai ir nebus, nes vidaus vandens laivų techniniai reikalavimai Lietuvoje jau galioja daugiau nei dešimtmetį, o tiksliau buvo įvesti 2008 m.
Jei Šventojoje atsirastų dar vienas uostas, gali būti, kad atsirastų ir nauji vidaus vandens maršrutai pagal jūros pakrantę.
Pakrantė be vandens kelių
Pagal jau minėtą ES direktyvą vidaus vandens keliai yra išskaidyti į 4 zonas.
1 ir 2 zonai priklauso vidaus vandens keliai su didelėmis vandens teritorijomis – įlankomis, jūrų pakrančių vidaus vandens laivybos zonomis, dideliais ežerais.
Teoriškai Lietuva lyg ir turėtų tokią zoną – Baltijos jūros pakrantę. Tačiau ji laivybai nėra pritaikyta, o tiksliau – nenaudojama, nes Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje nėra jokio kito uosto, išskyrus Klaipėdos.
Gal ir tai lėmė, kad Lietuvos Baltijos jūros pakrantė nėra laikoma vidaus vandenimis, joje nėra dėliojami vidaus vandenims būdingi plaukiojimo maršrutai. Realiai Lietuvos pakrante nėra kur plaukti, o apie galimą krovinių gabenimą net nekalbama.
Jei Šventojoje atsirastų dar vienas uostas, gali būti, kad atsirastų ir nauji vidaus vandens maršrutai pagal jūros pakrantę. Būtų visai realu, kad Lietuva bent jau su jūros vidaus vandens keliu galėtų patekti ir į aukštesnę ES vidaus vandens kelių zoną.
Nemunas su Kuršių mariomis
Lietuva neturi ir trečiojo lygio vidaus vandenų. Šis lygis apima didžiąsias Europos upes, kaip Reinas, Dunojus, Elbė ir panašiai.
Lietuvos vidaus vandens keliai patenka į ketvirtąją ES vidaus vandens kelių kategoriją. Anksčiau šios mažesnių upių kategorijos ES iš viso nebuvo. Ji atsirado Vokietijos ir Prancūzijos prašymu.
Jei Vokietija dar turi didelių upių, tokių kaip Reinas, Dunojus, Elbė, tai Prancūzijoje jų beveik nėra, išskyrus Luara, Sena, Rona.
Tiek Vokietijoje, pradedant Mainu, Vėzeriu, Zale, Šprė ar Emsu, tiek Prancūzijoje (Garona, Marna, Masas, Sona, Lo, Dordonė ir kitos), jos yra 400–500 kilometrų ilgio ir pritaikytos laivybai. Šios upės nebuvo klasifikuojamos kaip bazinės vidaus vandens laivybos upės, todėl ir teko sukurti naują ketvirtąją zoną.
Į šią zoną patenka ir visi dabartiniai Lietuvos vidaus vandens keliai. Realiai tik Lietuvos upių tėvas Nemunas su Kuršių marių junginiu dar šiek tiek prilygsta Europos ketvirtoje vidaus vandens kelių zonoje esančioms upėms. Visos kitos Lietuvos upės, kaip Neris, Venta, Šešupė, Mūša (Lielupė), Šventoji, Nevėžis, Merkys, Minija laivybai pritaikytos menkai arba iš viso jai nenaudojamos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Motociklininkų sezonas Klaipėdoje – atidarytas13
Šiandien ne tik uostamiesčio centre, bet ir Vasaros estradoje netrūksta veiksmo – čia vyksta renginys „Klaipėdos regiono motociklų sezono atidarymas 2024“. ...
-
Teatro aikštėje – ugniagesių gelbėtojų šventė2
Šiandien uostamiesčio Teatro aikštėje – šurmulys. Čia susirinkę klaipėdiečiai ir garbūs miesto svečiai švenčia šv. Florijono dieną – ugniagesių gelbėtojų profesinę šventę. ...
-
Palangoje – Europos brasbendų čempionatas2
Palangoje penktadienį oficialiai atidarytas Europos brasbendų čempionatas, pranešė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Rekonstruojamame Kuršių nerijos take draudžiamas dviračių eismas1
Rekonstruojamame Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių take draudžiamas eismas, penktadienį pranešė Neringos savivaldybė. ...
-
Premjerė Klaipėdoje su pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija stiprinimą7
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Klaipėdoje su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija, strateginių šalies objektų apsaugos stiprinimo klausimus. ...
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Skelbiamas konkursas Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo (-iosios) specialisto (-ės) pareigoms. ...
-
Atšilus orams jau maudosi Baltijos jūroje: ne šiaip sau tiek kelio iš Kauno atvažiavom7
Pajūryje – sujudimas. Palangoje tūkstančiai muzikantų iš įvairių pasaulio šalių ir pasilikusių tautiečių po laisvadienio ar net savaitgalio. Žmonės neslepia, šilta saulė vilioja kurorte dar pabūti. ...
-
Galimybės į Neringą atvykti dviračiais – laikinai nėra1
Vykstant Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako ruožo rekonstrukcijai, Neringos savivaldybė prašo keliautojų susilaikyti nuo kelionių dviračiais į Neringą. Šiuo metu nėra galimybės dviračiais pasiekti ne tik Nidos, Preil...
-
Prieš Motinos dieną klaipėdiečiai lanko kapus7
Artėjant Motinos dienai, didesnis žmonių srautas į kapines pastebėtas jau nuo trečiadienio, kai daugelis klaipėdiečių turėjo laisvą darbo dieną. ...