- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant išsaugoti paplūdimius Lietuvos pajūryje, per artimiausius dešimtmečius gali tekti statyti pylimus ar net betonuoti krantus, sako mokslininkai.
Siekiant išsaugoti paplūdimius Lietuvos pajūryje, per artimiausius dešimtmečius gali tekti statyti pylimus ar net betonuoti krantus, sako mokslininkai.
Mokslininkų grupė penktadienį Vilniuje pristatė atliktą studiją, kurioje nagrinėtas vandens poveikis šalies pakrantei. Pasak studijos autorių, per artimiausius kelis dešimtmečius gali tekti keisti strategiją ir vietoje dabar taikomų vadinamųjų „minkštųjų priemonių“, t. y. stebėsenos ir prisitaikymo prie gamtos reiškinių, gali tekti imtis ir „kietųjų“ – statyti pylimus, bangolaužius, o kai kuriose vietose krantus netgi betonuoti.
„Mano manymu, kas gyvens iki 2050-ųjų, mes jau tada išvysime arba pylimus, kurie turėtų būti pradėti statyti, kaip Olandija pradėjo XVIII amžiaus pabaigoje ir dabar jie yra išauginti iki dvylikos metrų aukščio – olandai puikiausiai gyvena, nors yra žemiau jūros lygio. Arba reikės betonuoti pakrantes ir tokiu būdu gintis nuo jūros lygio“, – sakė studijos vadovas Algimantas Grigelis.
A. Grigelio teigimu, studijoje šie sprendimai dar nėra siūlomi, tačiau tam šalis turėtų ruoštis.
Pasak jo, prie pajūrio krantų erozijos itin reikšmingai prisideda uraganai – per beveik pusę amžiaus Lietuvos pajūris nukentėjo nuo penkių didžiausių tokių stichinių reiškinių. Profesorius pastebėjo, kad keturi jų kilo sausio mėnesį: pats didžiausias, bevardis uraganas pajūrį nusiaubė 1967-aisiais. Šalies pakrantė taip pat smarkiai nukentėjo 1999-aisiais, nuo uragano Anatolijaus, 2004-aisiais – nuo Ervino, 2007-aisiais – nuo Kirilo ir šį sausį – nuo Felikso.
Mokslininkai taip pat konstatuoja, kad nors pačių uraganų nedaugėja, ilgėja jų trukmė: anksčiau jie trukdavo 4–5 valandas, šiuo metu – ir kelias paras.
Geomorfologė Leonora Živilė Gelumbauskaitė tvirtino, kad Lietuva iki šiol neturi rizikos prevencijos strategijos, kuria būtų atsižvelgiama į Kioto protokolą (Jungtinių Tautų protokolą dėl klimato kaitos), nors kitos Baltijos šalys tokį dokumentą turi.
„Mokslininkai bandė prognozuoti, kas būtų, jei vandens lygis per šimtą metų kiltų dešimt, penkiasdešimt ir devyniasdešimt centimetrų. Antras buvo modelis, jei kiltų trisdešimt, šešiasdešimt ir šimtu (centimetrų). Praktiškai išeitų, kad Kuršių nerijos atkarpoje pliažai būtų užlieti ties Nida, o sausuminėje dalyje tai labiau grėstų Šventajai“, – sakė studijos bendraautorė.
Anot jos, pagrindinės priemonės, kurių valstybė turėtų imtis – rengti valstybinius rizikos prevencijos strategijos ir stebėjimo planus, atlikti detalius kranto zonos matavimus, detaliau įvertinti uostų veiklos įtaką, skirti visoms priemonėms daugiau lėšų.
Tuo metu Petras Zemlys atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pakrantėje Baltijos jūros banguotumas yra pats didžiausias, o norint turėti, pavyzdžiui, Palangos paplūdimius, dėl natūraliai vykstančios erozijos būtina juos nuolat pildyti smėliu. Tačiau šios priemonės, anot jo, efektyvios tik trumpą laiką.
Šauriau Klaipėdos uosto esanti pirmoji Melnragė, anot jo, labiausiai veikiama Klaipėdos jūrų uosto vartų, kurie stabdo smėlio judėjimą, dėl to minėta teritorija yra nuolat išplaunama. Gelbėjant šią zoną nuo erozijos, studijos autorių nuomone, reikėtų imtis „kietųjų priemonių“. Tačiau P. Zemlio teigimu, bangolaužiai ar bunos čia jau nebegalėtų pradėti, tad reikėtų sutvirtinti krantus asfaltbetoniu.
„Reikėtų sutvirtinti tą krantą, galbūt užpilti smėliu, praplatinti ir padaryti, galbūt, aktyvios rekreacijos zona – kavines ir panašiai“, – sakė jis.
Studijos autoriai užsiminė, kad nepaisant Klaipėdos uosto įtakos krantams, siekiant uoste priimti sunkesnius ir didesnius laivus ateityje planuojama gilinti Kuršių marių farvaterį nuo šiuo metu esančio 14 metrų iki 17 metrų. Tai esą taip pat padidintų kai kurių teritorijų, ypač pirmosios Melnragės eroziją Klaipėdos mieste.
Studiją „Baltijos jūros krantų erozijos problemų analizė ir sprendimo būdai“ atliko Klaipėdos universiteto mokslininkai Lietuvos mokslų akademijos užsakymu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno marių pliaže ir Vilnioje ties Gerovės parku vandens tarša viršijo normą2
Kauno mariose esančiame paplūdimyje ir sostinės Naujosios Vilnios maudykloje užterštumas bakterijomis viršijo leidžiamą normą, skelbia Higienos institutas. ...
-
Kaune gatves plauna smarkus lietus, griaudėja perkūnija7
Penktadienio pavakarę Kauną skalauja liūtis, griaudėja perkūnija. ...
-
NŠA pranešė atkūrusi dalį teksto dešimtokų patikrinimo darbų: jie pateikti vertinti2
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA ) penktadienį pranešė atkūrusi dalį anksčiau prarastų dešimtokų teksto kūrimo užduoties darbų ar jų fragmentų, jie pateikti vertinimui. ...
-
Vilniaus oro uoste – eismo schemos pokyčiai1
Nuo birželio 3-iosios ryto atvykus automobiliu į Vilniaus oro uostą pasitikti arba palydėti keleivių trumpam sustoti bus galima naujai įrengtoje aikštelėje P2, kuri bus atidaryta priešais statomą naują išvykimo terminalą. ...
-
Dainų slėnis laukia atidarymo: pamatykite, kas pasikeitė25
Kiek mažiau nei už mėnesio Kaune vyks didžiulė šventė – Lietuvos dainų šventės šimtmečiui skirtas koncertas, kurį pasitiksime naujai atgimusiame Dainų slėnyje. ...
-
Lietuvos kariuomenei perduotos švediškos raketos, skirtos priešlėktuvinei gynybai
Lietuvos kariuomenei pristatytos „Bolide“ raketos, skirtos švediškai artimojo nuotolio oro gynybos sistemai. ...
-
Trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose dirbs penki nauji notarai
Trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose dirbs penki nauji notarai, penktadienį pranešė Teisingumo ministerija. ...
-
Rekonstruota dalis Kuršių nerijos dviračių tako, sutvarkyta atkarpa Smiltynė–Juodkrantė
Rekonstruota dalis Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako, atvertas ruožas nuo Smiltynės iki Juodkrantės. ...
-
Kaip pasiruošti maudymosi sezonui?
Karštomis dienomis vis labiau vilioja galimybė atsivėsinti ežere ar jūroje. Tačiau, pasak plaukimo ekspertų, vandens telkiniuose gyventojų tyko įvairūs pavojai. Pavyzdžiui, po žiemos neįšilęs vanduo mūsų organizmui gali sukelti &sc...
-
Kuršių mariose gaišta žuvys: ar reikėtų nerimauti?4
Kuršių mariose ir uoste nemažai kritusių žuvų. Bet aplinkosaugininkai sako, kad nerimauti nereiktų. Esą žuvys dūsta dėl karščių vandenyje sumažėjus deguoniui ir dėl žydinčių dumblių išskiriamų toksinų. ...