- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijos (EK) siūlymas kitąmet mažinti šprotų bei strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas atitinkamai 23 proc. ir 60 proc. nėra galutinis sprendimas, jis dar gali keistis, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.
Anot jo, sprendimą spalio pabaigoje priims Europos Taryba, kuri gali atsižvelgti į esamą situaciją.
„Mes tiksliname mokslinę rekomendaciją, norime gauti išaiškinimus, detales, tuomet mes turime susitikimą su patariamąja taryba, į kurią įeina ir žvejai. Komisija tik pateikia pirminį siūlymą, bet politinį sprendimą priims Taryba ir, aišku, Taryba turi savo rankose šiek tiek lankstumo atsižvelgti į situaciją“, – penktadienį Palangoje po susitikimo su protestuojančiais Baltijos šalių ir Lenkijos žvejų atstovais žurnalistams sakė V. Sinkevičius.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žvejų atstovai piketą dėl planuojamų kvotų mažinimo surengė penktadienį Palangoje vykstant V. Sinkevičiaus surengtai tarptautinei konferencijai „Our Baltic Conference“ dėl Baltijos jūros ateities.
Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ direktorius Algirdas Aušra teigia, jog Lietuvos žvejams šiuo metu skirta 11 tūkst. tonų šprotų ir apie 2 tūkst. tonų strimelių kvota, jas Komisija nuo kitų metų siūlo mažinti atitinkamai 23 proc. ir 60 procentų.
A. Aušros teigimu, rengiant siūlymą neatsižvelgta į mokslininkų ir žvejų rekomendacijas, pagal kurias sugaunamų šprotų kiekį nuo kitų metų galima ir didinti.
„Mokslas sako, kad šprotų sugavimą galima net didinti iki 10 procentų arba mažinti 14 procentų, mes, žvejai, sakome, kad palikti toje pačioje vietoje, o mūsų žalieji parašė atskirą nuomonę, kad reikia minus 23 procentais. Tai taip ir padarė, Komisija siūlo pagal žaliuosius“, – BNS penktadienį Palangoje teigė A. Aušra.
V. Sinkevičius sako, jog yra žvejų pusėje ir žadėjo ieškoti sprendimų.
„Mūsų visų tikslas, kad žvejai nestovėtų su plakatais, o dirbtų jūroje, darytų savo mėgiamą darbą, bet, deja, situacija jūros šiandien yra tokia, kad tų kvotų nėra pakankamai ir, aišku, jie jaudinasi dėl savo ateities, padėties, mes tą aptarėme, aš jiems pažadėjau, kad aš esu jų pusėje ir mes visuomet ieškosime sprendimų, užtikrinančių stabilumą ir jų ateitį, bet situacija yra tokia, kokia ji, deja, yra – ekologinė būklė, jau mes neturime kai kurios žuvies išteklių“, – sakė V. Sinkevičius.
„Aš tikiuosi, kad mes rasime tą lankstumą kalbant bent jau apie šprotų išteklius (...) Dėl tų procentų mes galėsime galutinai nuspręsti, kai turėsime patikslintą mokslinę rekomendaciją“, – pridūrė EK narys.
Eurokomisaro teigimu, žvejybos kvotas Baltijos jūroje būtina mažinti prastėjant jos ekologinei būklei.
„Ekologinė būklė Baltijos jūros, deja, bet ji pasmerkia mūsų žvejus tiesiog likti be žuvies, likti be darbų, pajamų, dėl to be galo svarbu užtikrinti, kad ekologinė būklė Baltijos jūroje gerėtų (...) Situacija yra tokia, kad nėra tų kvotų daugiau ir situacija tik blogėja, dėl to mes privalome priiminėti atsakingus sprendimus, kurie užtikrintų, kad ilgalaikėje perspektyvoje tos kvotos atsistato“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Susitikimą su žvejais jis apibūdino kaip „konstruktyvų“: „Konstruktyviai praėjo ir aš, aišku, esu jiems dėkingas, kad jie prisijungė prie mūsų konferencijos atkreipdami dėmesį, kad būtent ši konferencija, šis ministrų susitikimas yra pirmiausiai sprendžianti jų likimus“.
Lietuvos žvejų atstovas A. Aušra sako, kad įsigaliojus siūlymams dauguma Lietuvos priekrantės žvejų būtų priversti nutraukti veiklą: „Mažos įmonės visai sustos, priekrantės žvejyba visiškai dings, o atviroje jūroje mes dar laikysimės“.
„Baltijos žvejo“ vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad didelė dalis Baltijos jūroje sugaunamų strimelių ir šprotų perka Ukraina, kuri taip pat nukentėtų nuo kvotų mažinimo.
„Didžioji masė produkcijos eina Ukrainai šiandien, Ukraina maitinama yra sūdyta strimele, konservuotais šprotais. Tai šalis, kuri tradiciškai perka šią produkciją“, – sakė A. Aušra.
Pikete Palangoje dalyvavo apie 30 žvejų.
Konferencijoje „Our Baltic Conference“ V. Sinkevičius ir Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos ministrai aptaria, kas pasiekta nuo pirmosios 2020 metais įvykusios konferencijos ir ką dar reikia nuveikti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija: Kuršių mariose žūstančios žuvys yra įprastas reiškinys prasidėjus karščiams
Kuršių mariose prasidėjus karščiams ir staiga sušilus vandens telkinių vandeniui žūstančios žuvys yra įprastas reiškinys, skelbia Aplinkos ministerija. ...
-
Klaipėdoje daugėja kintamųjų kelio ženklų: žadama įrengti ir dar vienoje gatvėje2
Kai kuriose uostamiesčio gatvėse ir apskritai keliuose galima pastebėti įspėjamuosius kelio ženklus su juose kintančia informacija. Tokie ženklai mieste įrengti jau ne vienoje vietoje, o kitais metais elektrinius ženklus su besikeičiančia informaci...
-
Įšilus orams Kuršių mariose pastebėtos kritusios žuvys6
Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atliktų hidrologinių matavimų duomenys parodė, kad deguonies koncentracija pasiekė vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims pavojingai mažą ribą. Pirmadienį telkiniuose pastebėta ir kritusių ...
-
Uostamiestyje lauko kavinių bus daugiau3
Iš viso leidimų lauko kavinėms visoje Klaipėdoje šiemet yra išduota daugiau negu pernai, tačiau pačiame senamiestyje, važiuojamojoje dalyje, šią vasarą jų ketinama atidaryti mažiau nei praėjusį turizmo sezoną. ...
-
Rinkimai Klaipėdoje – su nuotykiais2
Daugiau nei trys ketvirčiai klaipėdiečių antrajame prezidento rinkimų ture palaikė antros kadencijos siekusį Lietuvos vadovą Gitaną Nausėdą. Rinkimai uostamiestyje vyko gana sklandžiai, tačiau pasitaikė ir kuriozų. Be to, Klaipėdoje buvo gana d...
-
Burgerių valgymo čempionate Klaipėdoje – olimpinis medalininkas ir broliai nugalėtojai4
Paskutinį pavasario savaitgalį Klaipėdoje įvyko didelio susidomėjimo sulaukęs burgerių valgymo čempionatas, kuriame rungėsi ir dailiosios lyties atstovės bei olimpinis medalininkas. ...
-
Klaipėdos rajonas pradeda daugiafunkcio centro su mokykla ir darželiu statybas
Klaipėdos rajono savivaldybės investicijos į švietimo įstaigų plėtrą ir toliau auga. Šiandien įkasta simbolinė kapsulė ateities kartoms būsimo daugiafunkcio centro pamatuose Sendvaryje, Trušeliuose. Čia per artimiausius porą m...
-
Uostamiestyje – renginių puokštė: kvies didžiųjų burlaivių lenktynės ir festivaliai13
Pirmą kartą istorijoje Klaipėda taps lenktynių starto uostu birželio 27–30 d. vyksiančioje regatoje „The Tall Ships Races“. Tomis pačiomis dienomis uostamiestis svečius trauks ir į festivalius – čia vyks nematerialaus kultūro...
-
„Klaipėdos vanduo“ ragina gyventojus laistymo sistemas naudoti nakties metu1
Atšilus orams ir įsibėgėjant sodininkystės sezonui, pastebima, jog vandens sunaudojama ženkliai daugiau. Uostamiestyje jau pasitaiko gyvenviečių, kur pastebimas šiek tiek sumažėjęs vandens slėgis, todėl „Klaipėdos vanduo“...
-
Ant SGD laivo „Independence“ – vėtrungė su svarbiausiomis šalies laisvei datomis17
Po maždaug mėnesį trukusios apžiūros ir remonto Danijoje į Klaipėdą grįžusio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivos-saugyklos „Independence“ korpusą paženklino vėtrungė su šalies laisvei svarbiausiomis pastarojo...