Priekrantė nusėta žvejų valdų

Pagal dabar galiojančią tvarką, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas privalo sumokėti žvejams kompensacijas, jei iš uosto į pakrantės zoną pila švarų smėlį paplūdimiams maitinti.

Dar 2008 m. buvo priimta žemės ūkio ministro tvarka, kuri numatė, kad dėl nuostolių, kuriuos patiria žvejai dėl kitų asmenų veiklos, turi būti mokamos kompensacijos. Už tai žvejai yra dėkingi tuometei žemės ūkio ministrei Kazimierai Danutei Prunckienei.

Beveik visa Baltijos jūros priekrantė suskirstyta į žvejybos barus.

Prie Kuršių nerijos krantų yra 15 barų, kur bendras žvejybos plotas 130 kvadratinių kilometrų. Nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki Pajūrio regioninio parko pietinės ribos yra 4 žvejų barai, kurių plotas 34 kvadratiniai kilometrai. Toliau ties pajūrio regioniniu parku iki Palangos tilto yra dar 4 žvejų barai, kurių plotas 87 kvadratiniai kilometrai. Didžiausias, net 133 kvadratinių kilometrų žvejybos plotas yra nuo Palangos tilto iki Latvijos sienos, kur jis suskirstytas į 6 žvejybos barus.

Tai reiškia, kad bet kokia veikla priekrantės zonoje žvejams gali atnešti nuostolius. Žvejai akylai stebi, kad kas nors neįsiterptų į jų žvejybos barus, o jei įsiterpia, kad mokėtų kompensacijas. Jei pavyksta gauti už ką nors kompensaciją, tai yra žymiai palankiau nei pati žvejyba.

Situacija: laivai į Klaipėdos uostą plauks nauja linija, kuri įsiterps į žvejybos barą, ir už tai teks kompensuoti žvejams. / KVJUD nuotr.

Uostas įsiterpė į žvejybos barą

Kai žuvų Baltijos jūroje mažėja, nėra garantijos, kad pavyks sugauti gerą laimikį. Todėl iš dalies kompensacija žvejams yra laikoma tarsi pačiu geriausiu laimikiu.

Šia prasme tarsi ir pasisekė barą prie Klaipėdos uosto vartų turintiems žvejams. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas jiems ne vienerius metus privalės mokėti kompensaciją.

Aiškėja, kad pertvarkydamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalą, kai buvo pasuktas įplaukimo į uostą kampas, naujas laivakelis net 36 proc. įsiterpė į 16-ąjį žvejybos barą. Šis baras yra arčiausiai uosto vartų.

Už naujos uosto vedlinės įsiterpimą į žvejybos barą, kas reiškia, kad statyti tinklų toje vietoje žvejai nebegali, jiems turi būti mokama kompensacija už kiekvieną prarastą žvejybos dieną. Ji skaičiuojama pagal 30 metrų statomo tinklaičio laimikio dydį, nes priekrantėje apie 90 proc. žuvų sugaunama statomais tinklaičiais. Numatyta, kad kompensacija skaičiuojama pagal buvusius 3 metų žvejybos laimikius, suskirstytus pagal žvejybos dienas.

Į žvejų barą su nauju laivų keliu įsiterpusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sutiko mokėti žvejams kompensacijas, bet paprašė, kad jos būtų skaičiuojamos ir mokamos vieną kartą per metus.

Dabar kompensacijos mokamos kiekvieną mėnesį, nes numatyti ir skirtingi kiekvieno mėnesio kompensavimo įkainiai. Brangiausiai kompensuojama už sausio ir lapkričio mėnesius, nes tada būna daugiausia laimikių.

Valstybės reikmėms nepaimta jūra

Pagal dabar galiojančią tvarką, į 16-ąjį žvejybos barą su nauju laivų keliu įsiterpęs Klaipėdos valstybinis jūrų uostas žvejams privalėtų nuostolius kompensuoti amžinai. Uosto vartai pertvarkyti taip, kad kitokiu laivų keliu, nei naujai numatytuoju, įplaukti į uostą nebebus įmanoma.

Naujasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalas net 36 proc. įsiterpė į 16-ąjį žvejybos barą.

Dėl kompensavimo termino žvejams ir kyla diskusija. Į ją įsiliejo ir Susisiekimo ministerija. Ji kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad pateiktų Žuvininkystės įstatymo pataisas ir koreguotų ne tik mokėjimo tvarką iki vieno karto per metus, bet ir numatytų terminą, kiek ilgai turi būti mokama kompensacija, kai dalis žvejybos baro yra tarsi paimta „valstybės reikmėms“.

Akcentuojama tai, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nuo 2023 m. sausio 2 d. tapo akcine bendrove, kad ir valstybės valdoma, todėl neturėtų nuolat mokėti žvejams kompensacijos.

Susisiekimo ministerija siūlo nustatyti terminą, kad tokiu atveju, kaip atsitiko su 36 proc. 16-ojo žvejybos baro ploto, kai į jį įsiterpė uosto laivybos kelias, kompensacija turėtų būti mokama ne ilgiau nei 10 metų.

Taip pat akcentuojama, kad kompensacija turėtų būti skaičiuojama tik nuo tų žvejybos įrankių kiekio, kiek buvo statoma toje dalyje, kuri pateko į 36 proc. žvejybos baro plotą. Tai daryti nėra lengva. Tie, kas gaudė žuvį 16-ajame bare, konkrečiai nefiksavo, nei kiek tinklaičių statė jo 36 proc. dalyje, nei koks laimikis buvo iš šios dalies. Pagal žvejybos žurnalų duomenis, galima atsekti tik tai, koks laimikis per pastaruosius 3 metus buvo visame 16-ajame žvejybos bare. Tuomet pagal bendrą jo laimikį galima nustatyti, kokia dalis tenka 36 procentams.

16-asis žvejybos baras buvo vienas žuvingiausių, nes jame telkėsi įvairios migruojančios žuvys prieš plaukimą į Kuršių marias ir toliau į neršyklas.