- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Policija vis dar aiškinasi, kas Klaipėdoje išniekino Lietuvos vėliavas. Prokremliškų provokacijų Lietuvoje vis daugėja. Ar pareigūnai tam pasiruošę ir kaip su tuo kovoti, LNK žurnalistas paklausė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno.
„Aš turbūt norėčiau kalbėti apie platesnį kontekstą, nes mes turime atvejų, kai buvo vandalizuoti mūsų valstybiniai paminklai, mūsų istorinių didvyrių monumentai, matome dabar trispalvių niekinimą, matome įvairias kitas atmosferos Lietuvoje kaitinimo priemones, ir, man atrodo, mums reikia aiškiai suvokti, kad tai gali būti sisteminis reiškinys. Kitaip tariant, turėkime galvoje, kad Rusija tikrai gali bandyti įvesti šiek tiek chaoso į mūsų valstybę, truputėlį mūsų visuomenę pakaitinti, šiokios tokios suirutės įnešti, ir mes turime suvokti, kad tai gali būti nauja realybė, prie kurios, be jokios abejonės, nesinori priprasti, bet su ja reikės išmokti gyventi ir kovoti. Matyt, be kažkokių didesnių konvencinių grėsmių, nes dabar prie mūsų sienų tikrai ramu, gali būti taikomos psichologinės, informacinės atakos, pasitelkiant ar kokių nors veikėjų iš Rusijos, ar dvigubą pilietybę turinčių Latvijos ar Estijos piliečių, ar galbūt ir vietinių bendruomenės atstovų, kurie ideologiškai yra artimi Rusijos Federacijai arba galbūt dalyvauja tam tikrame Rusijos tinkle. Ar šis atvejis dėl vėliavų yra panašus, koks buvo dėl istorinių paminklų vandalizavimo, tyrimas parodys. Tačiau turėkime galvoje, kad tokių įvairaus pobūdžio atvejų gali būti ir daugiau. Tai yra dabartinės Rusijos veikimo prieš mus algoritmas. Ne grasinti kokiomis nors realiomis pajėgomis prie sienų, bet taikyti provokacijas, veiksmus, kurie gali kelti nepasitenkinimą, suirutę visuomenėje, ypač nukreiptus prieš mūsų valstybės simbolius, mums išskirtines istorines asmenybes“, – sakė L. Kasčiūnas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kalbant plačiąja prasme, kam dar turėtume nusiteikti ir kur, tikėtina, tokių incidentų gali būti daugiau? Kaip mums su tuo tvarkytis? Nes ką daryti teisėsaugai, aišku – jiems reikia ištirti, išsiaiškinti ir rasti tuos, kurie tai padarė. Tačiau ką daryti visuomenei?
– Išties, jūs visiškai teisus – teisėsaugos institucijos dirba, ir dirba užtikrintai. Atvejis dėl mūsų Vanago paminklo vandalizavimo iš esmės yra ištirtas, nebejoju, ir šis atvejis bus ištirtas. Mums, be abejo, reikia nusiteikti visokiems būtent tokių priemonių taikymo scenarijams iš Rusijos pusės. Aš, pavyzdžiui, su džiaugsmu sutikau žinią, kad Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją Antakalnio kapinėse, kur mums yra labai svarbių istorinių monumentų, savanoriai žmonės, turbūt šauliai ar kitų patriotinių organizacijų atstovai, naktį budėjo, patruliavo ir taip padėjo policijai. Jeigu mes esame pajėgūs savo miestuose, savo bendruomenėse būtent taip saugoti mums visiems svarbius istorinius paminklus, tai – vienas iš labai gerų veiksmų, parodantis, kad visuomenė yra nubudusi, kad visuomenė yra atspari, kad jai rūpi ir kad ji gali kalti per nagus galimiems chuliganams ar penktakolonininkams. O šiaip turėkime galvoje, kad gali būti tokių atvejų, kad rusai gali specialiai, kol kas neturėdami tikslo mūsų atakuoti, bet kurti būtent tokią suirutės atmosferą, pavyzdžiui, gali atkartoti tam tikrus veiksmus, kuriuos prieš karo pradžią vykdė Ukrainoje – pastatų žymėjimą, vienokio ar kitokio dažnio radijo bangų paleidimą, imituodami ir bandydami žmonėms pateikti versiją, kad čia tuoj bus taip, kaip buvo Ukrainoje, nors iš tikrųjų dabar jie to negali padaryti net teoriškai.
– Klausimas apie kur kas pavojingesnius veiksmus – sabotažą, ypač prieš kritinę infrastruktūrą. Tarkime, pavyzdys – geležinkelis yra tokia vieta, kur tikriausiai prie visos linijos nepastatysi pareigūnų ar stebėjimo kamerų, o geležinkeliu į Kaliningrado sritį per Lietuvą nuolatos tranzitu važiuoja tiek žmonės, tiek tam tikri kroviniai, ir suprantant, kad rusų traukiniai gali būti gana lengvas grobis sabotuotojams, ar yra įvertinta ši grėsmė ir ką mes dėl to darome?
Tokioms provokacijoms geriausias atkirtis yra principingi veiksmai ir mes tuos principingus veiksmus padarysime, nepriklausomai nuo to, kokia bus provokacija.
– Karaliaučiaus tranzitui yra (skiriamas) išskirtinis mūsų tarnybų dėmesys ir parengties lygis būtent šiai arterijai yra pritaikytas visai kitoks. Dar noriu pasakyti, kad galime kalbėti ne tik apie geležinkelius, galime kalbėti ir apie visą kitą kritinę infrastruktūrą – tai, kas susiję su mūsų elektros energetika, su pastotėmis, su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu. Noriu čia atsakingai pasakyti, kad per pastaruosius metus mes tikrai labai užsiauginome raumenis šių objektų apsaugos srityje. Energetikos ministerija telkia daug dėmesio, pajėgų ir investicijų, kad tie objektai būtų saugomi antidroninėmis sistemomis, kad jie turėtų sustiprintą apsaugą. Dėl mūsų Kuršių marių, dėl SGD terminalo – įsigyjama sonarų sistemų, kitaip tariant, mes turime daug stipresnę monitoringo sistemą. Tad būtent tokių jūsų minėtų hibridinių diversijų galimybę mes vertiname, tam ruošiamės stiprindami visų tų objektų apsaugą, kas dabar priklausytų įmonių, kurios valdo tuos objektus, kompetencijai. Jos tai daro, ir aš džiaugiuosi, kad mes čia raumenis auginame gana intensyviai.
– Pabaigai trumpai – žvalgybos institucijų praėjusią savaitę pristatytoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje minima, kad prorusiškos politinės jėgos ir partijos šiuo metu populiarumo tikrai nesulaukia, netgi priešingai. Tačiau, daugėjant provokacijų, ar nėra taip, kad iš tiesų prokremliškos nuotaikos tarp dalies gyventojų šalyje vis tik yra suaktyvėjusios?
– Kažkokiame nedideliame sluoksnyje – taip. Galime iš tikrųjų tai sieti ir su perimta Rusijos iniciatyva Ukrainoje. Kaip aš sakau, nugaros šiek tiek išsitiesino ir, matant Kremliaus režimo pakalikus, deja, bet tas jaučiasi šiek tiek ir Lietuvoje. Tačiau mes reaguojame principingai, rodome jėgą, galią, nes suprantame labai paprastą dalyką – kad tokioms provokacijoms geriausias atkirtis yra principingi veiksmai ir mes tuos principingus veiksmus padarysime, nepriklausomai nuo to, kokia bus provokacija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šventėje – kvapai ir nuostaba2
Šeštadienio popietę Žuvies dienos Klaipėdoje renginiai turėjo įsibėgėti. Taip ir buvo, tiesa, kai kuriems jų pakišo koją tam tikros aplinkybės, bet taip gal ir įdomiau. ...
-
Priesaika Tėvynei – jautrus šventės akcentas3
Antrąją, „Žuvies dienų Klaipėdoje“ šventės dieną vyko keli oficialūs, kartu jautrūs renginiai. Vienas jų – jaunųjų karininkų bei šaulių priesaikos ceremonija. ...
-
„Meridianas“ tradiciškai pakėlė bures: šiemet – ypatinga proga
Tradiciškai pažymint vasaros sezono pradžią, Klaipėdos simbolis „Meridianas“ penktadienio vakarą pakėlė bures. Istorinio jūrinio paveldo eksponatas po atviru dangumi savo burėmis Klaipėdą šiemet puoš jau dešim...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas17
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkurta Šv. Jono bažnyčioje kabojusi istorinė atminimo lenta9
Nors Šv. Jono bažnyčia tebėra tik senųjų klaipėdiečių atmintyje, ketinimai ją atkurti yra realūs. Penktadienį, kai Klaipėda jau buvo pradėjusi vasaros sezono atidarymo šventės linksmybes, į jų gausą įsiliejo šios bažny...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Jūrinės kultūros šaukliams – „Albatrosai“2
Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ – simbolinė miesto padėka už reikšmingus metų darbus ir pasiekimus – šiemet įteikti tapytojui Edvardui Malinauskui, jūrų kapitonui Romui Karmazinui, Klaipėd...
-
„Ignitis renewables“ jūros tyrimai naujų horizontų atvers ir mokslui2
Tūkstančiai įveiktų kilometrų Baltijos bangomis, ilgos valandos tyrinėjimų atšiauriomis ir netipiškomis sąlygomis. Planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko pasiregimo darbai pažėrė ne tik nekasdienių iššūkių. Neabej...
-
Atėjo laikas mėgautis gamta
Kalendorinis pavasaris per išeigines ir visą ateinančią savaitę džiugins vasariškais orais. Tai bus metas grožėtis žiedais, lankytis paplūdimiuose, darbuotis soduose. ...
-
Klaipėdos senamiesčio gatvelėse – šventinė mugė6
Uostamiestyje prasidėjo šventinė tris dienas truksiančio „Žuvies dienų“ festivalio skanėstų ir amatininkų dirbinių mugė senamiesčio gatvelėse. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių gardumynų, gaivių gėrimų, juvelyrikos dirb...