Quantcast

Sukritikavo valdžią dėl verslo žlugdymo nesiimant iniciatyvos: čia – anekdotas

  • Teksto dydis:

Klaipėdos rajono verslininkai, 25 sklypų palei Palangos plentą savininkai, rajono valdžią kaltina žlugdant verslą. Esą valdžia kone porą dešimtmečių neinicijuoja jungiamojo kelio įrengimo, nors verslininkai pasiruošę prie kelio prisidėti net pinigais.

Namą ant vandens norvegams pastatė Klaipėdos rajone įsikūrusi įmonė. Nors iki plento mažiau nei 20 metrų, išgabenti tokius laivus sudėtinga misija. Vilkikams tenka manevruoti siauriais keliukais per gyvenvietę.

„Labai sudėtinga situacija ir su kaimynais. Labai pyksta. Gaminame kemperius, laivus. Eksportuojame į Skandinaviją“, – teigė įmonės savininkas Nerijus Anulis. 

Kiti sklypai palei Palangos plentą yra tušti, nors planų, kas juose turėtų rastis, verslininkai turi. Bet bijo atsidurti spąstuose.  

„Jeigu neturi įvažiavimo, tada tas sklypas – be naudos. Galvojau pradėsiu statyti namus, verslo įmonę, autoservisą, bet kas ten važiuos tokiais vingiais. Čia – anekdotas“, – sakė sklypo savininkas Petras Varneckis. 

Kai kurie sklypų savininkai svarstė įrengti nuovažas, bet paaiškėjo, kad jų negali būti dėl specialiajame plane numatyto jungiamojo kelio palei Palangos plentą. Tad žmonės savo sklypais negali naudotis jau daugelį metų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

Sklypų savininkai dėl žlugdomo verslo kreipėsi į rajono valdžią. Bet ši sako, kad pinigų keliui neturi. 

„Tai buvę žemės sklypai, kurie tapo gyvenamosios ir komercinės paskirties, tai žmonės pagal poreikius urbanizuoja tas teritorijas, plečiasi, bet normalu, kad savivaldybė su surenkamomis lėšomis nespėja pasivyti gyvenimo“, – tikino Klaipėdos rajono vicemerė Jolanta Kitra. 

Rajono valdžia tikina, kad renkasi pinigus leisti ten, kur svarbiau daugumai gyventojų.

„Kai yra komercinės paskirties sklypai, verslai, tai sakome, kad jie turi daugiau resursų urbanizuoti teritoriją savo lėšomis, o ateityje svarstyti tuos modelius atlyginti už patirtas išlaidas“, – aiškino J. Kitra.

Anot valdžios, verslui gelbėtų infrastruktūros plėtros įstatymas. Jis numato, kad verslininkai gali kelią įsirengti už savo pinigus, o savivaldybė ilgainiui už tas investicijas atlygintų. Esą galimybę įrengti kelią numato specialusis planas, bet sklypų savininkai atkerta.

„Motyvavo, kad 2007 metais parengtas specialusis planas, kuriuo turime vadovautis. Praeitais metais panaikino tą specialųjį planą ir dabar visi savininkai turi teisę iš Klaipėdos rajono savivaldybės gauti parengtą projektą“, – kalbėjo R. Skirutis. 

Sklypų savininkai sako, kad jungiamojo kelio įrengimą turi inicijuoti ir dokumentus parengti savivaldybė. Todėl kreipėsi į teismą, kad jis įpareigotų vietos vadžią pradėti tokio kelio projektavimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Čiaupui

Čiaupui portretas
Tai čia vatos merai buvo, net matijošiys darželiu negirdet kad stato, EU atseit gyvenam

Dieds

Dieds portretas
Savivaldybe nespeja pavyti gyvenimo? A algas speja pasiimti?

Jonas Lietuvis

Jonas Lietuvis portretas
Biblijojoje parašyta kad paiką žmogų reikia mušti lazda pakol išvarysi paikumą. Mat paikas žmogus negali išmaitinti vaikų ir t.t. Mūsų atveju šitų tvartelių vaikams ,kurių pilna aplink Klaipėdą bus sunkiai pasiekiamas mokslas , laisvalaikio turiningas praleidimas,lavinimasis , bibliotekos, būreliai . Kitaip sakant augs šiek tiek mažažaraščiai ,kaltinantys Lietuvą kad jiems Valstybė nesuteikė ar nesuteikia sąlygų. Kaip pavyzdį pamąstymui pateiksiu- viduramžiais , visuotinės beraštybės laikais , žydai išsikyrė tuo ,kad visi jų vaikai mokėjo skaičiuoti ,skaityti ir rašyti.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių