- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruosius 15–20 metų tapo tradicija kiekvienoje Seimo kadencijoje svarstyti Žuvininkystės įstatymą.
Mažintų verslinę žvejybą
Šiuo metu Seimui yra pateiktos svarstyti naujos su žvejyba susijusios pataisos. Prieš Seimo rinkimus kai kurios grupės buvo pasirengusios kategoriškai uždrausti bet kokią verslinę žvejybą Kuršių mariose, o dabar tonas švelnėja.
Siekis saugoti žuvų išteklius apribojant verslinę žvejybą vidaus vandenyse išlieka. Pavyzdžiui, šiuo metu Kuršių mariose žuvis gaudo 46 žvejų įmonės. Jų žvejybos rentabilumas yra menkas, žvejų įmonės vos išgyvena, nes žuvų yra gerokai sumažėję.
Siūloma, kad Aplinkos ministerijos sukurta biudžetinė "kontora" iš žvejų supirktų verslinės žvejybos limitus.
Seimo nariai siūlo išlaikyti Kuršių mariose verslinę žvejybą, tačiau žvejybos įmonių skaičių sumažinti iki 20. Tuomet padidėtų tų įmonių žvejybos rentabilumas. Galbūt mažesnis skaičius įmonių geriau dirbtų ir į šalies biudžetą atneštų daugiau mokesčių? Dabar žvejybos verslas dažnai įvardijamas kaip parazituojantis, nes žvejai, iš ES gaudami daug pinigų, į valstybės biudžetą moka itin mažai.
Jei žvejų įmonių skaičius Kuršių mariose sumažėtų per pusę, darbo netektų apie 100 žmonių. Lietuvos masteliais tai būtų menkniekis, juo labiau kad dalis žvejų turi ir kitus darbus, gauna pajamų. Gamtai tai neva būtų didžiulė nauda. Kasmet žuvų sugavimas Kuršių mariose sumažėtų apie 500 tonų.
Supirktų žvejybos limitus
Žvejybos įmonių skaičiaus mažinimo veiksmas Lietuvoje yra ne naujiena. Per kelerius pastaruosius metus tokių bendrovių skaičius Lietuvos Baltijos jūros žvejybos sektoriuje smarkiai sumažėjo. Tai vyko natūraliai – žvejų bendroves "išguldė" ekonominiai sunkumai ir dėl jų nuvilniję bankrotai.
Perspektyva: Lietuvos pajūryje be jokių apribojimų būtų gaudomos tik invazinės žuvys grundalai. / V. Matučio nuotr.
Kuršių marių žvejybos versle nedidelės įmonėlės laikosi, nors ir sunkiai, nes dažnai tai yra šeimos narių ar giminių verslas. Siūloma nedideles įmonėles ateityje įteisinti kaip Lietuvos tradicinį žvejybos paveldą. Tai atitiktų istorines tiesas, kad prie Kuršių marių niekada, išskyrus sovietmetį, nebuvo didelių žvejybos įmonių, ja išskirtinai vertėsi žvejų šeimos.
Verslinę žvejybą Kuršių mariose norinti sureguliuoti grupė Seimo narių siūlo žvejų verslą "rentabilizuoti" per verslinės žvejybos limitus. Manoma, kad prie Aplinkos ministerijos sukurta biudžetinė "kontora" galėtų iš žvejų supirkti žvejybos limitus. Tai būtų tarsi kompensacija už verslą.
Supirkusi limitus Aplinkos ministerija spręstų, kam gali būti suteikta teisė žvejoti, o kas turi eiti ieškoti kito darbo.
Yra tik vienintelis klausimas – iš kur valdžia paims pinigų žvejybos limitams supirkti, o kartu ir žvejus padaryti turtingesnius? Prieš porą metų, kai buvo bandoma greitai uždaryti verslinę žvejybą Kuršių mariose, pagrindinis klausimas kaip tik ir buvo, iš kur paimti pinigų mokėti kompensacijoms už prarastą žvejybos verslą.
Ežerų pavyzdys – Baltijai
Sudėtinga situacija yra ir Baltijos jūros priekrantės žvejyboje. Žvejyba pagal išteklių rodiklius čia vertinama kaip ypač bloga.
Pagal studijos apie verslinės žvejybos intensyvumą Baltijos jūros priekrantėje mokslininkų rekomendacijas, apie trečdalis šiandieninio priekrantės žvejybos verslo yra nereikalingas.
Seimo narių manymu, turi būti sudarytos sąlygos šiems žvejams pasitraukti iš verslo kartu su laivais ir žvejybos įrankiais. Priekrantėje būtų skatinama tik grundalų žvejyba, nes šios invazinės, iš Juodosios jūros atkeliavusios žuvys naikina tradicinių Baltijos jūros žuvų mailių.
Prielaidų smarkiai mažinti Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės žvejybą davė ir nuo 2015 m. vykdomų Lietuvos ežerų žvejybos ribojimai. Pagal žuvų išteklių 2017–2021 m. vertinimo ataskaitą, apribojus verslinę žvejybą ežeruose, žuvų biomasė vidutiniškai išaugusi 1,5 karto, o vidutinis žuvų svoris – 1,3–1,4 karto. Verslinės žvejybos sustabdymas Kauno mariose 2013 m. žuvų biomasę pagausinęs vidutiniškai 4 kartus, o atskirų žuvų, pavyzdžiui, sterkų – 2 kartus, ešerių – 8 kartus, kuojų – net 10 kartų.
Tai, kas tinka uždariems ežerams ar Kauno marioms, greičiausiai netiktų nei Baltijos jūros priekrantei, nei Kuršių marioms, nes čia dominuoja praeivės žuvys. Apie tai, ar verta vien Lietuvai mažinti žuvų sugavimą vandens baseinuose, kur ji nėra vienintelė šeimininkė, buvo užsiminęs žuvininkystės ekspertas Remigijus Sakas "Klaipėdos" priedo "Jūra" lapkričio 21 d. straipsnyje "Kokia prasmė drausti verslinę žvejybą?".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Priesaika Tėvynei – jautrus šventės akcentas
Antrąją, „Žuvies dienų Klaipėdoje“ šventės dieną vyko keli oficialūs, kartu jautrūs renginiai. Vienas jų – jaunųjų karininkų bei šaulių priesaikos ceremonija. ...
-
„Meridianas“ tradiciškai pakėlė bures: šiemet – ypatinga proga
Tradiciškai pažymint vasaros sezono pradžią, Klaipėdos simbolis „Meridianas“ penktadienio vakarą pakėlė bures. Istorinio jūrinio paveldo eksponatas po atviru dangumi savo burėmis Klaipėdą šiemet puoš jau dešim...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas16
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkurta Šv. Jono bažnyčioje kabojusi istorinė atminimo lenta6
Nors Šv. Jono bažnyčia tebėra tik senųjų klaipėdiečių atmintyje, ketinimai ją atkurti yra realūs. Penktadienį, kai Klaipėda jau buvo pradėjusi vasaros sezono atidarymo šventės linksmybes, į jų gausą įsiliejo šios bažny...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Jūrinės kultūros šaukliams – „Albatrosai“1
Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ – simbolinė miesto padėka už reikšmingus metų darbus ir pasiekimus – šiemet įteikti tapytojui Edvardui Malinauskui, jūrų kapitonui Romui Karmazinui, Klaipėd...
-
„Ignitis renewables“ jūros tyrimai naujų horizontų atvers ir mokslui1
Tūkstančiai įveiktų kilometrų Baltijos bangomis, ilgos valandos tyrinėjimų atšiauriomis ir netipiškomis sąlygomis. Planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko pasiregimo darbai pažėrė ne tik nekasdienių iššūkių. Neabej...
-
Atėjo laikas mėgautis gamta
Kalendorinis pavasaris per išeigines ir visą ateinančią savaitę džiugins vasariškais orais. Tai bus metas grožėtis žiedais, lankytis paplūdimiuose, darbuotis soduose. ...
-
Klaipėdos senamiesčio gatvelėse – šventinė mugė3
Uostamiestyje prasidėjo šventinė tris dienas truksiančio „Žuvies dienų“ festivalio skanėstų ir amatininkų dirbinių mugė senamiesčio gatvelėse. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių gardumynų, gaivių gėrimų, juvelyrikos dirb...
-
„Vilties knyga“ – išeitis visuomet yra
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyko „Jaunimo linijos“ inicijuotos knygos „Vilties knyga“ pristatymas. Joje aprašyti psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbiai su garsiais ir mažiau žinom...