- LRT RADIJO laida „Ar žinai, kad?“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiausia į užsienio kalbas verstas lietuvių autoriaus romanas yra Jurgos Ivanauskaitės „Ragana ir lietus“. Pirmasis vertimas išleistas latviškai jau kitais metais po romano pasirodymo Lietuvoje – 1994 m., vėliau pasirodė estiškai, vokiškai, kroatiškai, švediškai, čekiškai. 2013 m. „Ragana ir lietus“ išverstas į italų kalbą, 2014 m. – į slovėnų.
1993 m. Vilniaus miesto tarybos visuomeninė komisija šį romaną pripažino erotiniu ir priėmė sprendimą apie platinimo apribojimą. Vilniuje knyga po šio sprendimo galėjo būti platinama erotinių prekių parduotuvėse, kurios tuo metu mieste buvo gana nuošaliai.
Šis beveik kurioziškas komisijos sprendimas, nulėmė ir knygos, ir turbūt pačios rašytojos likimą. Tačiau šiandien šis faktas minimas tiek naujuose romano leidimuose, tiek ant vertimų nugarėlių, tiek užsienio kritikų recenzijose. Pornografinio teksto etiketė išlieka net ir akademiniuose vertinimuose, kurie paradoksaliu būdu patvirtina anos komisijos sprendimą, nors jos primininkas anuo metu sakė, kad pornografijos apibrėžimo komisija neturi.
Kam bajorams reikėjo „Liberum veto“
Abiejų Tautų Respublikos gyvenimas sukosi apie bajorų teisių gynimo siekį. Tam turėjo tarnauti ir valstybės sandara. Bajorijai labiausiai rūpėjo trys gyvenimo sferos: santykis su žeme, asmens laisvė ir politinės teisės.
Bajorų žemės nuosavybės bei jų asmens laisvės ir neliečiamybės garantijos buvo užfiksuotos III Lietuvos Statute ir neginčijamos. Geriausia bajorų laisvės išraiška buvo galutinai įsigalėjęs draudimas suimti bajorą be teismo sprendimo. Kitas principas skelbė, kad tvarka valstybėje negali būti keičiama be bajoro sutikimo. „Liberum veto“ teisė užtikrino šio principo laikymąsi. „Liberum veto“, arba laisvė drausti (aš draudžiu), – tai Respublikos Seimo nario teisė uždrausti ir panaikinti bet kokį nutarimą. Nutarimą Seime galima buvo priimti tik vienbalsiai.
Pavietų seimeliuose parengtos instrukcijos Seimo nariams (jų privalėjo tiksliai laikytis) ir „liberum veto“ teisė XVII a. ėmė varžyti seimo darbą. 1652 m. Upytės atstovas Vladislovas Sicinskis pirmą kartą neleido pratęsti Seimo, ir šis išsiskirstė nebaigęs darbo.
„Liberum veto“ teisė Seimui nutraukti buvo panaudota 1669 m. Ta pati teisė įgalino 1688 m. Seimą nutraukti dar prieš jo darbų pradžią. Nutraukus Seimą, visi jau priimti įstatymai (konstitucijos) neįsigaliodavo. Taip buvo žlugdomas įstatymų priėmimas. 1573–1763 m. buvo susirinkę 137 Respublikos seimai, iš jų 53 nebaigė darbo.
„Liberum veto“ teisė leido bajorijai perkelti politinį gyvenimą į seimelius. Centrinė valdžia – Seimas – tapo neveiksmingas. Įvyko savotiškas valstybės politinis susiskaldymas į pavietus ir didikų grupuotes. XVI a. pab.–XVII a. pirmojoje pusėje visa Respublikos centrinė valdžia – valdovas, senatas, ministrai – stengėsi priešintis šioms tendencijoms. XVII a. antrojoje pusėje ir XVIII a. Respublika tapo savotišku užsienio valstybių ir savų didikų savanaudiškos politinės sąveikos auka.
Kodėl „Gyvulių ūkis“ buvo uždraustas
Klasika tapęs George`o Orwello romanas „Gyvulių ūkis“ buvo ne kartą uždraustas. Nenuostabu, kad 1945 m. parašyta knyga, kritikuojanti totalitarizmą ir konkrečiai Sovietų Sąjungą bei Staliną, buvo uždrausta toje pačioje Sovietų Sąjungoje, taip pat Kuboje, Šiaurės Korėjoje, Kinijoje ir kitose šalyse. Kenijoje ši knyga buvo uždrausta, nes kritikuoja korupciją, o Jungtinių Arabų Emyratų mokyklose – nes knygoje kalba kiaulės, o tai esą prieštarauja musulmonų vertybėms.
Įdomu, kad ir Didžiojoje Britanijoje G. Orwellas ne iškart rado leidėją. Autorius turėjo parašyti įvadą, kurį pavadino „Spaudos laisvė“. Šis tekstas liko nežinomas iki 1971 m., o jame kaip tik ir kaltinami leidėjai bei žurnalistai, kliudę „Gyvulių ūkio“ leidybai. G. Orwello nuomone, liberali spauda žodžio laisvę gina tik tuomet, jeigu tai sutampa su jos vertybėmis.
Tačiau kalbama, kad knyga ilgokai nerado leidėjo ne tik dėl britų simpatijų sovietams, kaip sąjungininkams Antrajame pasauliniame kare, bet ir dėl kai kurių tiesioginių Rusijos agentų grasinimų leidėjams, kurie domėjosi šios knygos leidyba.
Kas išpopuliarino prekių vežimėlius
Visą gyvenimą prekybos srityje dirbęs amerikietis Sylvanas Goldmanas savo parduotuvių lankytojams buvo sudaręs sąlygas naudotis prekių krepšiais. Pagrindinė problema buvo ta, kad į juos tilpo ne tiek daug prekių, kiek prekybininkams jų norėjosi parduoti. Siekdamas, kad pirkėjai įsigytų kuo daugiau, S. Goldmanas sumanė prekių vežimėlį.
Vieną vakarą, spoksodamas į sulankstomą medinę kėdę biure, S. Goldmanas sugalvojo, kaip turi atrodyti naujasis prekių vežimėlis. Netrukus savo idėją jis papasakojo mechanikui, ir šis pagamino prototipą: paprastą metalo rėmą ant ratukų su dviem prekių krepšiais. Krepšius patogumo dėlei buvo galima sudėti vienas į kitą.
Deja, pirkėjų ši naujovė nesudomino. Moterims jis pasirodė nepatraukus, vyrai teigė galintys prekes pasinešti patys, o vyresnio amžiaus pirkėjai baiminosi pasirodyti silpni, naudodamiesi tokiu vežimėliu. Sumanusis prekybininkas S. Goldmanas netrukus išsprendė šią problemą, pasamdęs įvairaus amžiaus vyrus ir moteris, kad šie po prekybos centrą stumdytų naująjį išradimą. Netrukus prekių vežimėlis išpopuliarėjo ir tapo įprastu prekybos centro lankytojų pagalbininku.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės3
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Klaipėdoje „Meridianas“ iškels bures, dedikuotas Švyturio metams1
Klaipėdos simboliu tapęs „Meridianas“ penktadienį pakeldamas bures pradės naują vasaros sezoną. ...
-
Kanuose – naujausias S. Loznicos filmas apie karo Ukrainoje absurdiškumą
Ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica ketvirtadienį grįžta į Kanus su dokumentiniu filmu „Invazija“ (The Invasion), kuriame atskleidžiamas karo absurdas praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai į jo šalį įsiveržė Rusi...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Iškilmingame baleto gala koncerte – ir pasaulinė šokio žvaigždė iš Paryžiaus
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmuose – vėl įspūdingas reginys: gegužės 17 d. 18.30 val. žinomiausi Europos šiuolaikinio šokio ir baleto atstovai susitinka Klaipėdoje Iškilmingame baleto gala koncerte, dedikuotame L...
-
Airiją ir JAV jungiančio interaktyvaus „Portalo“ veikimas dėl praeivių elgesio sustabdytas
Dubline esančios viešos interaktyvios skulptūros, vadinamos realiuoju laiku veikiančiu vizualiniu tiltu tarp Airijos sostinės ir Niujorko, veikimas po savaitės buvo sustabdytas dėl praeivių „netinkamo elgesio“. ...
-
D. Mauliūtė: elektrinė gitara plius filosofija2
Virtuoziškais elektrinės gitaros garsais ne tik Klaipėdą jau kurį laiką stebinanti „Žemynos“ gimnazijos abiturientė Dominyka Mauliūtė, surengusi finalinį savo koncertą Juozo Karoso muzikos mokyklos baigimo proga, išskubėjo...
-
Klaipėdoje – knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės
Šią savaitę Klaipėdoje vyks knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės. Apie iškilų dvasininką ir svarbų valstybininką kartu su leidinio sudarytoju istoriku Algimantu Katiliumi kalbės jo kolegė Vi...
-
Vasariška „Audra“ atneš budinančio ir įkvepiančio meno
Birželio 5–9 d. į Kauną sugrįžta festivalis „Audra“. Penkias dienas truksianti programa tradiciškai pakvies ne tik iki paryčių šokti pasiryžusius naktinės kultūros mėgėjus, bet ir meninių iniciatyvų ištro&sc...
-
Verkių dvarvietės parke Vilniuje archeologai rado XIII–XIV amžių kapus
Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai kasinėdami šiaurės vakarų parko dalyje aptiko XIII–XIV amžių moterų kapus, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muzie...