- Gabrielė Kuizinaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
-
Londono meno mugėje – lietuviški motyvai, spalvos ir meistrystė
Iki vasario 10-osios Londone, „Capital Art gallery“ vyksta tarptautinė meno mugė, kurioje savo kūrybą pristato ir septyni Lietuvos menininkai: Diana Behm, Natalja Donskaja, Aistė Jurgilaitė, Ilona Janulienė, Lina Nikolaevė, Valdas Kančauskas ir Marija Rastenienė.
Autentiški motyvai
Be lietuvių, savo kūrybą mugėje pristato ir menininkai iš Vengrijos, Prancūzijos, Latvijos, Honkongo, Kroatijos, Indijos, Venesuelos, Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Italijos, Lenkijos ir Latvijos. Galerijos savininkas Karlas Sproatas muges galerijoje rengia kas mėnesį. Lietuviai, kuriuos mugėje pristato VšĮ „Gabrielės meno galerija“, turi galimybę pamatyti save įvairialypiame kontekste, o toje įvairovėje liudyti individualumą.
Klaipėdos konservatorijos Teatrinio meno fakultetą baigusi, kurį laiką Vokietijoje gyvenusi, dabar Švėkšnoje gyvenanti ir kurianti tapytoja D. Behm mugėje pristato keturis darbus, kuriuose dominuoja lietuviško peizažo motyvai. Menininkės kūriniuose itin svarbus pasakojimas, į kurį autorė įtraukia angelus, gyvūnėlius, vaikus; jie ir peizažo motyvai tampa neatsiejami. D. Behm kūryboje svarbi lietuviškų ženklų ir simbolių kalba, įprasminta pastelinėmis spalvomis.
Natalja Donskaja. Iš ciklo „Gėlių svajonės“.
Kėdainiškė tapytoja Natalja Donskaja – ne vieną personalinę parodą Lietuvoje surengusi, aktyviai parodose užsienyje dalyvaujanti menininkė. Londone ji pristato du paveikslus iš kolekcijos „Gėlių svajonės“, nutapytus abstrakčia stilistika. Tapybos darbų centre – geometrizuotų formų gėlių žiedai, o ryškios kontrastuojančios spalvos šiems darbams suteikia paslaptingos simbolikos.
Lietuviai turi galimybę pamatyti save įvairialypiame kontekste, o toje įvairovėje liudyti individualumą.
Tapytoja Aistė Jurgilaitė iš Trakų kuria tapybos ir kompiuterinės grafikos darbus, savo kūrinius pristato personalinėse ir kolektyvinėse parodose Lietuvoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Italijoje, JAV, Šveicarijoje.
Kalbėdama apie savo kūrybą tapytoja teigia: „Tapyba yra mano pagrindinė kūrybinė veikla, dvasinio pasaulio išraiškos būdas ir technika. Ši technika įvairiapusė, dažnai greitai džiūsta, svarbios formos, išlaikoma tekstūra ir reikalingas klampumas, kartu atsiranda galimybė padengti permatomus sluoksnius, beveik kaip akvarele.“
A. Jurgilaitė meno mugėje pristato tris didelio formato paveikslus, kuriuose kontrastuoja ryškios ir pastelinės spalvos. Dailininkės drobės pulsuoja gyvybe, ekspresija – visa tai autorė perteikia abstrakčia stilistika.
Marija Rastenienė. Tolima planeta.
Platus horizontas
Tapytoja Ilona Janulienė Londone pristato keturis didelio formato paveikslus. Beveik visi jie siejami su Graikijos istorija, dominuoja daug abstraktaus mėlyno kolorito – darbai sukurti lietuvių menininkų plenere Graikijoje. Tapytoja savo darbuose tapo tikrovę pateikdama metaforizuotą ir spalviškai transformuotą savo vizijų pasaulį.
I. Janulienės darbas „Paukštis“ turi gilių sąsajų su vaikyste, jis – vienas iš daugelio variacijų (šiuo atveju tai baltos varnos alegorija). Drobė „Antika“ siejamas su kelione į lietuvių menininkų plenerą Atėnuose, „Kelionė“ – kelionės nuo gimimo iki mirties takas. „Darbas „Atgimimas“ – vidinių išgyvenimų ekspresija.
Menininkė Lina Nikolaevė pristato vieną itin reta technika sukurtą darbą – „Aš skrisiu“. Kūrinyje dominuoja rytietiška technika, išryškinanti subtilią preciziką, harmoniją, dermę ir subtilumą, sujungianti žemiškojo ir dvasinio pasaulio pusiausvyrą. Menininkės piešiniai įkvėpti Rytų filosofijos. Dalis darbų – abstrakcijos, atlikti grafikos technika, juose daug smulkių detalių, sujungtų į visumą. Prieš dvylika metų autorė sukūrė rytietiškais motyvais paremtą ciklą „Iš tuštumos“, kuris ir įkvėpė tapytoją ateities darbams.
Ilona Janulienė. Antica.
Empatijos spalvos
Valdas Kančauskas – tarpdisciplinio meno atstovas: fotografas, dailininkas, grafikas, videokūrėjas. Mugėje Londone pristatomi autoriniai kūriniai atlikti derinant tarpusavyje autentišką, japonišką sumijė kaligrafinę techniką, unikalios pasaulyje vektorinės tapybos būdą.
Menininko intuityvūs darbai piešiami kaip emocija ir subrandinti jausmai, leidžiantys tarsi pačiai sielai sukurti sąmonės vaizdinius. Jis daugiau kaip 20 metų skyrė specialiųjų poreikių vaikų kūrybiškumui ugdyti. Unikalus ir inovatyvus piešimas mokytojo paskatintiems vaikams atvėrė vartus į visą pasaulį. Unikali V. Kančausko atrasta vektorinio tapymo technika sukurti vaikų kūriniai – puikiausias įrodymas, kad kūryba ištrina bet kokias ribas tarp žmonių ir vienija, stebina, žavi.
Mugėje V. Kančauskas ir jo mokinė Ana Raketytė pristato penkis skirtingus darbus. Kai kurie jų kurti kartu, kai kurie – atskirai. Darbai sukurti minimalistine maniera, tačiau jų technika, koloristiniai kontrastai ir dermės turi stiprų emocinį krūvį. Parodoje išsiskiria bendras V. Kančausko ir A. Raketytės darbas „Vilties, šviesos ir tikėjimo angelas“, skirtas Ukrainos laisvės kariui.
Valdas Kančauskas. Gėlės sielai.
Kaunietė tapytoja, akvarelės ir pastelės meistrė Marija Rastenienė – daugiau nei 30 personalinių parodų autorė, dalyvavusi kone 70 kolektyvinių dailės parodų. Menininkės darbų yra įsigiję kolekcininkai užsienyje. Londone M. Rastenienė pristato penkis paveikslus, kuriuose dominuoja kosmoso tematika, menininkei ši tema pastaraisiais metais yra itin svarbi.
Per abstrakčiąją kosminę viziją ji išsako egzistencinius klausimus, aktualizuoja ekologijos temą. Abstrakčioji stilistika leidžia autorei jungti kosminius vaizdinius, paversti juos savo svarstymu apie pasaulyje nuolat pasauliui kylančias grėsmes, apie mūsų visatos grožį, trapumą ir laikinumą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti7
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti2
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...
-
Pianistė M. Lozinskienė: miškas Kanadoje pilnas čiurlioniško misticizmo
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio drąsa būti kitokiu, novatorišku, jo talentas žvelgti į meną skirtingais rakursais, gebėjimas neriboti savo kūrybinių galių – šios Lietuvos genijaus savybės įveikia dešimtmečius, kultūri...
-
Motinos meilė. Ežero pokalbiai III
Skiriu savo mamai ...
-
„Romuvą“ užliejo mielumas3
Kawaii mados karalius Sebastianas Masuda savo kolekcijos pristatymui pasirinko neįprastą formatą ir modelius – „Romuvos“ kino teatro scena žengė mielumą įkūniję „Auros“ šokėjai. ...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervių“ nominantai, tarp jų – „Tu man nieko neprimeni“
Ketvirtadienio vakarą paskelbti Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai, tarp jų lyderiauja režisierės Marijos Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti s...
-
Gediminaičių dinastijos vingius išnarstęs istorikas: visuomenė išalkusi neideologizuotos istorijos1
Kultūros istoriko Eimanto Gudo ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemui, rodos, lemta kurti bestselerius. „Neturiu nei noro, nei pašaukimo rašyti pažintines knygas, nes jose nėra fikcijos, mėgstu rašyti tiesą apie rea...