- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį priėmė svarstyti Kultūros pagrindų įstatymo projektą.
Po pateikimo už jį balsavo 106 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, penki susilaikė.
Pateikdamas projektą kultūros ministras Simonas Kairys teigė, jog simboliška, kad jis pristatomas minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
„Juolab, kad ir šie metai yra ypatingi, netrukus įvyks šimtmečio dainų šventė, rudenį – Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje, o tai reiškia, kad tikrai valstybė yra gerame kelyje, ji kultūrą vis labiau suvokia ne kaip sektorių, o kaip iš esmės horizontalią vertybę, kuri veikia visas viešosios politikos sritis“, – tvirtino ministras.
Kultūros pagrindų įstatymo parengimą anksčiau jis yra pavadinęs vienu svarbiausių šios kadencijos darbų.
„Šio įstatymo poreikis grindžiamas pirmiausia tuo, kad vis dar yra fragmentuota atskirų kultūros sričių teisėkūra, trūksta už valstybės kultūros politikos formavimą ir įgyvendinimą atsakingų institucijų, savivaldos bei kultūros sektoriaus dalyvių bendraveikos, nepakankamas savivaldos įsitraukimas ir iniciatyvumas formuojant ir įgyvendinant kultūros politiką“, – sakė S. Kairys.
Projekte numatytas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai.
Jame apibrėžti kultūros politikos tikslai, nustatomi bendrieji jos principai.
Anot projekto, pagrindiniai kultūros politikos principai – bendradarbiavimas, horizontalumas, pagarba žmogaus kūrybai, kultūros prieinamumas, kultūros tarptautiškumas, „pagarbus atstumas“, savitumas.
Ypatinga svarba teikiama vadinamajam horizontalumo principui, siekiant paskatinti tarpsektorinį, tarpsritinį bendradarbiavimą, stiprinti kultūros politikos ryšius su kitomis viešosios politikos sritimis: aplinkos, ekonomikos bei inovacijų, finansų, krašto apsaugos, regionų plėtros, socialinės apsaugos, susisiekimo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, teisingumo, užsienio politikos ir kitomis.
Įstatymu siūloma aiškiai apibrėžti ir įtvirtinti esmines kultūros srities sąvokas, tokias kaip kultūra, kultūrinės ir kūrybinės kompetencijos, kultūros įstaiga, kultūros paveldas, kultūros dalyvis.
Taip pat projekte nustatoma pagrindinių kultūros politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų kompetencija, kultūros dalyvių sistema, santykis tarp valstybės ir savivaldybių institucijų įgyvendinant kultūros politiką, kultūros dalyvių kompetencijų tobulinimas.
Numatyta, kad nacionalinės kultūros įstaigos turi imtis lyderių vaidmens joms pavestose srityse, užtikrinti ilgalaikę kultūros politikos įgyvendinimo raidą. Išskirtas ir nevyriausybinių organizacijų indėlis.
„Meno kūrėjai užtikrina kultūros gyvybingumą ir aktualumą, kultūrinio tapatumo tęstinumą, reflektuodami ir kūrybiškai reaguodami į kylančius kultūrinius ir vertybinius iššūkius, kintančias geopolitines, ekonomines, socialines ir kitas aplinkybes“, – teigiama įstatymo projekte.
Kultūros ministerija viliasi, kad įsigaliojus įstatymui, teigiamą poveikį turėtų pajusti įvairios tikslinės grupės.
Šiuo metu Lietuvoje Kultūros pagrindų įstatymo nėra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prasideda naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybos narių rinkimai
Kultūros ministerija skelbia naujos kadencijos Lietuvos kultūros tarybos narių rinkimų pradžią. ...
-
Pažaislio festivalio meno vadovas E. Montvidas: kviečiame laužyti stereotipus
Gegužės 31 d. prasidės ilgai laukta kasmetinė muzikos gurmanų šventė – net tris mėnesius truksiantis XXIX Pažaislio muzikos festivalis. Apie jo gaires, tikslus ir ypatumus su festivalio meno vadovu, plačiai žinomu tenoru Edgaru Montvidu ...
-
Klaipėdiečiams – apie J. Budrio atsiminimus1
Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos vado Jono Budrio atsiminimai apie svarbiausius Lietuvai tarpukario įvykius yra unikalus šaltinis. Jie įdomūs ne tik profesionaliems istorikams, bet ir visiems, besidomintiems mūsų valstybės n...
-
Klaipėdoje – tautinių kultūrų diena7
Daugiakultūrėmis tradicijomis garsėjančioje Klaipėdoje nuskambėjo jau tryliktasis festivalis „Tautinių kultūrų diena“, kuriame dalyvavo ne tik uostamiesčio tautinių mažumų atstovų meniniai ansambliai, bet ir svečiai iš Estijos...
-
Skaudi netektis: mirė Vilniaus dailės akademijos prorektorė I. Pleikienė2
Pralaimėjusi kovą su sunkia liga, mirė Vilniaus dailės akademijos (VDA) dailėtyrininkė, akademijos prorektorė dr. Ieva Pleikienė. Menotyrininkė ėjo 53-ius metus. ...
-
Maironio premija – jauniausiai laureatei
Paskutinį gegužės penktadienį poezijos gerbėjai susirinko į 60-ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ baigiamąjį vakarą Kaune. Jo metu poetei Ievai Rudžianskaitei iškilmingai įteikta Maironio premija. ...
-
Obelynėje lankytojų jau laukia atgimęs H. ir T. Ivanauskų namas
Po metus trukusios rekonstrukcijos gegužės 18-osios vakarą Honoratos ir Tado Ivanauskų gyvenamasis namas Obelynėje vėl atvėrė duris lankytojams. Atidarymo šventė simboliškai sutapo su Muziejų naktimi. ...
-
Marijampolėje atidarytas Sporto istorijos muziejus3
Marijampolėje šią savaitę atidarytas Sporto istorijos muziejus. ...
-
Orkestrai parodė savo galią – susibūrė įspūdingam bendram pasirodymui3
Šeštadienį po pietų įvykių sūkuryje atsidūrė Vienybės aikštė ir Laisvės alėja. ...
-
Papiktino garsaus režisieriaus spektaklis: kankino vabalą31
Kaunietė pasipiktino Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) spektaklyje „Metamorfozė“ matytomis, pasak jos, vabalo kankinimo scenomis. Žiūrovės žodžiais, vabalas buvo kankinamas badant jį adata, visa tai rodoma stambiu planu. Režisieri...