- Dainora Karklytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Algirdas Butkevičius
-
A. Butkevičius ir R. Lapinskas kritikuoja Aplinkos ministeriją
-
A. Butkevičius ir R. Lapinskas kritikuoja Aplinkos ministeriją
-
A. Butkevičius ir R. Lapinskas kritikuoja Aplinkos ministeriją
-
A. Butkevičius ir R. Lapinskas kritikuoja Aplinkos ministeriją
-
A. Butkevičius ir R. Lapinskas kritikuoja Aplinkos ministeriją
Antradienį spaudos konferenciją surengę Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuvoje trūksta diskusijos apie klimato kaitos poveikį socialinei politikai, ekonominiams procesams.
Jų teigimu, aplinkosaugai Lietuvoje trūksta sisteminio požiūrio, finansavimo, vyrauja prastas darbo organizavimas, silpna vadyba. Kritikos iš politikų dėl lyderystės stokos sulaukė Aplinkos ministerija, o štai padėkos – Prezidentūra.
Apie dalyvavimą Lietuvos žaliųjų partijos sąraše Seimo rinkimuose informavęs A. Butkevičius priminė, kad visos ES šalys, išskyrus Lenkiją, Europos Vadovų Taryboje dar gruodį įsipareigojo pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Jo teigimu, auganti ekonomika automatiškai neišsprendžia kitų vyraujančių problemų, pavyzdžiui – socialinių.
„Viešojoje erdvėje apie tai mažai diskutuojama. Aš manau, kad reikia pradėti anksčiau organizuoti įvairiausias diskusijas, kad vėl nesukeltume tam tikro šoko, kaip būna“, – antradienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Butkevičius, prisiminęs gyventojų apklausų rezultatus prieš euro įvedimą ir po jo.
Jo teigimu, ES šalims yra iškelti tikslai aplinkos apsaugos srityje, kuriuos būtina įgyvendinti.
„Klimato neutralumo tikslo reikia siekti taip, kad būtų išsaugotas ES konkurencingumas, nes buvo aiškiai pasakyta, kad jau taip lengvai (...) ES finansinės paramos negausite projektų įgyvendinimui, jeigu juose nebus numatyta, koks poveikis bus aplinkosaugai, tiems iššūkiams, kurie yra iškelti Europos Komisijos“, – kalbėjo A. Butkevičius, kartu patikinęs, jog šalys yra raginamos prieiti prie konkrečių veiksmų transporto, energetikos, žemės ūkio, statybų, plieno, cemento, elektronikos, tekstilės, cheminių medžiagų pramonėje.
Pasak ekspremjero, pastatų renovacijos ir modernizavimo procesai Lietuvoje paskutiniu metu stringa arba įsibėgėja labai silpnai, tuo tarpu ES ambicijos 2030 metams – itin didelės.
„Kasmet papildomai reikės 260 mlrd. eurų investicijų. Lietuvai yra numatyta, kad per dešimt metų reikės 14 mlrd. eurų: vien iš viešųjų finansų srities – 10 mlrd. eurų, o iš privataus sektoriaus, manoma, kad bus pritraukti 4 mlrd. eurų“, – teigė A. Butkevičius.
Kritikuoja Aplinkos ministeriją ir dėkoja Prezidentūrai
Kolegos mintį spaudos konferencijoje papildė ir Žaliųjų partijos lyderis R. Lapinskas. Jo teigimu, aplinkos apsauga yra ta tema, kurios „negalima svarstyti ketverių metų laikotarpiais“, tad, pabrėžė R. Lapinskas, būtina turėti aiškias vizijas, nukreiptas dešimtmečiams į priekį.
„Lietuvos žaliųjų partija nuolat analizuoja, seka aplinkosauginių klausimų vystymąsi Lietuvoje, tai yra natūralu, nes (...) neįmanoma įgyvendinti europinės politikos, nedarant tinkamų veiksmų čia – šalyje“, – sakė R. Lapinskas.
Žaliųjų lyderio teigimu, „valstiečių“ Vyriausybė ir Aplinkos ministerija nebendradarbiauja su visuomenės grupėmis, ekspertais, kitomis politinėmis jėgomis, sprendžiant aplinkosauginius klausimus.
Tai yra labai svarbu, kai nematau tinkamos lyderystės Aplinkos ministerijoje šiais klausimais.
„Aš uždaviau aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai viešai apie dešimt klausimų, susijusių su atliekų tvarkymu ir oro tarša, valstybinių miškų valdymu, saugomų teritorijų apsaugos stiprinimu, dirvožemio ir vandens būklės tarša ir kt. (...) Mes laukėme atsakymo ir juos gavome tik po to, kai papildomai viešai (...) pakartojau savo klausimus“, – teigė R. Lapinskas, pridūręs, kad apie tuos atsakymus taip pat būtų galima diskutuoti atskiroje spaudos konferencijoje.
Kartu jis padėkojo Prezidentūrai už „aktyvų įsitraukimą į žaliuosius klausimus“.
„Tai yra labai svarbu, kai nematau tinkamos lyderystės Aplinkos ministerijoje šiais klausimais“, – pabrėžė R. Lapinskas.
Įvardijo sritis, kurias būtina gerinti
R. Lapinskas spaudos konferencijoje taip pat įvardijo pagrindines sritis Lietuvoje, kuriose pokyčiai būtini. Pasak jo, būtina atkreipti dėmesį į valstybinius miškus ir saugomas teritorijas: suteikti erdvės miško mokslininkams, grąžinti pasitikėjimą miškininko profesija, gerinti miškų būklę, plėsti miškų teritorijas bei įtvirtinti kitas teritorijų apsaugos priemones. Taip pat, kalbėjo Žaliųjų partijos pirmininkas, reikia spręsti bendruosius aplinkosaugos sistemos klausimus: baigti struktūrinę reformą, numatyti tikslus, bendradarbiauti su išorinėmis struktūromis – savivaldybėmis, kitomis institucijomis.
R. Lapinskas taip pat kalbėjo apie atliekų tvarkymo sistemą, kuri, atkreipė dėmesį jis, yra „neteisingai sustyguota nuo pat pradžių, stovi ant kreivų pamatų, kojų, todėl neveikia gerai.“
„Tas kreivas pagrindas – tai, kad su finansinėmis paskatomis ir atitinkamu mokymu, švietimu nėra įtvirtintas privalomas pirminis rūšiavimas atliekų susidarymo vietose“, – pabrėžė R. Lapinskas.
„Vieną kartą reikia padaryti tvarką“, – konstatavo R. Lapinskas, kalbėdamas apie atliekų tvarkymo sistemos bei atliekų apskaitos problemas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žada aiškintis, ar buvęs Elektrėnų meras vartojo alkoholį per posėdį5
Elektrėnų savivaldybės etikos sargai ketina aiškintis, ar tarybos narys, eksmeras, ilgametis liberalas Kęstutis Vaitukaitis vartojo alkoholį nuotolinio Ūkio reikalų komiteto posėdžio metu. ...
-
L. Kasčiūnas: Indijos ir Ramiojo vandenynų šalys tampa stipriomis Lietuvos partnerėmis8
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva suinteresuota stiprinti karinį bendradarbiavimą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, sekmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Premjerė: reikia stiprinti ryšį su bendraminčiais partneriais, didinti ES atsparumą17
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad reikia stiprinti ryšį su bendraminčiais partneriais pasaulyje ir didinti visapusišką bendrijos atsparumą. ...
-
Seimo komitetas pritarė siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti rusiškus ir baltarusiškus kanalus15
Šią savaitę Seimo Kultūros komitetas po svarstymo bendru sutarimu pritarė siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos kanalų programas. ...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Siūloma žmones informuoti apie būsimus kalėjimus, karinius statinius šalia jų namų4
Gyventojus siūloma aktyviau įtraukti į svarstymus dėl planuojamų statyti specialios paskirties statinių – juos iš anksto informuoti apie šalia jų namų iškilsiančius kalėjimus, pataisos darbų kolonijas, tardymo izoliatorius...
-
Laimėjęs EP rinkimus D. Žalimas žada tapti Laisvės partijos nariu23
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas žada tapti Laisvės partijos nariu, jei iškovos mandatą Europos Parlamento rinkimuose. ...
-
Kandidatų piniginės: kam žmonės aukojo gausiausiai, o kam menkiausiai?1
Per prezidento rinkimų kampaniją žmonės gausiausiai aukojo perrinktam šalies vadovui Gitanui Nausėdai, menkiausiai – Darbo partijos pirmininkui Andriui Mazuroniui. ...
-
V. Mitalas: palaikymas dėl potencialios eurokomisaro kandidatūros turės būti sutartas koalicijoje3
Vienas Laisvės partijos lyderių Vytautas Mitalas sako, kad dėl potencialios Lietuvos kandidatūros į eurokomisaro postą bus tariamasi po Europos Parlamento rinkimų. Vis tik jis pažymėjo, kad palaikymas galimai kandidatūrai turės būti sutartas koalic...
-
A. Armonaitė: Laisvės partiją matau kaip priešnuodį ateinančiai tamsai, cinizmui ir populizmui28
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikina, kad jos vadovauja politinė jėga yra kaip „priešnuodis“ toms partijoms, kurios yra populistinės, „ciniškos“, ar programose įrašo „daug graži...