- Viktorija Smirnovaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį dekomunizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas susitiks su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovu Arūnu Bubniu dėl stringančio komisijos narių darbo apmokėjimo. Pasak V. Karčiausko, dekomunizacijos komisijos nariai atlygio už darbą nėra gavę nuo pat savo veiklos pradžios – praėjusių metų gegužės.
„Praeitame komisijos posėdyje dėl to buvo išsakytas didelis nepasitenkinimas. Bet tuo metu buvome neišsinagrinėję visų teisės aktų. Tai dabar susitikimas reikalingas tam, kad galėtume tiesiai pasakyti, kad jūs nevykdote Vyriausybės nutarimo, kuriuo esate tiesiogiai įpareigoti atlikti mokėjimus“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
Jis pabrėžė, jog centras, pagal Vyriausybės nutarimą, privalo komisijos nariams mokėti už visą išdirbtą laikotarpį, net jei tai reikėtų daryti atbuline data.
„Tikėkimės, kad bus surinktos visos suinteresuotos pusės ir kažkoks koordinacinio pobūdžio sprendimas bus priimtas“, – apie trečiadienį vyksiantį susitikimą kalbėjo V. Karčiauskas.
„Centras turi mokėti. Pagal Vyriausybės nutarimą, priimtą lapkričio 15 d., jie privalėjo už visus 2024 metus sumokėti. Tai ne tai, kad jie nesumokėjo, bet dar ir teigia, kad nemokės“, – komisijos narių nepasitenkinimą dėl situacijos išsakė V. Karčiauskas.
Komisijos pirmininkas neslepia, jog dėl tokios LGGRTC demonstruojamos pozicijos piktinasi visi nariai.
„Komisija pikta, nes tai yra nepagarba darbui. Iš esmės tai yra pasityčiojimas iš komisijos ir jos narių“, – teigė V. Karčiauskas.
Komisijos narių darbo apmokėjimo klausimas jau buvo aptartas pastarajame desovietizacijos komisijos posėdyje gruodžio viduryje. Jame taip pat dalyvavo LGGRTC direktorius A. Bubnys ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Komisija pikta, nes tai yra nepagarba darbui. Iš esmės tai yra pasityčiojimas iš komisijos ir jos narių.
Kaip gruodį Eltai teigė LGGRTC atstovai, komisijai atlygis nebuvo numatytas todėl, kad desovietizacijos įstatymas buvo priimtas tik 2022-ųjų pabaigoje, jau sudarius 2023 metų biudžeto projektą.
ELTA primena, kad nuo šių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Seimas sudarė ir tarpinstitucinę komisiją, sudarytą iš 9 narių, deleguotų iš įvairių institucijų ir organizacijų.
Praėjusių metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume1
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Seimo komitetas pritarė siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti rusiškus ir baltarusiškus kanalus10
Šią savaitę Seimo Kultūros komitetas po svarstymo bendru sutarimu pritarė siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos kanalų programas. ...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Siūloma žmones informuoti apie būsimus kalėjimus, karinius statinius šalia jų namų3
Gyventojus siūloma aktyviau įtraukti į svarstymus dėl planuojamų statyti specialios paskirties statinių – juos iš anksto informuoti apie šalia jų namų iškilsiančius kalėjimus, pataisos darbų kolonijas, tardymo izoliatorius...
-
Laimėjęs EP rinkimus D. Žalimas žada tapti Laisvės partijos nariu18
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas žada tapti Laisvės partijos nariu, jei iškovos mandatą Europos Parlamento rinkimuose. ...
-
Kandidatų piniginės: kam žmonės aukojo gausiausiai, o kam menkiausiai?
Per prezidento rinkimų kampaniją žmonės gausiausiai aukojo perrinktam šalies vadovui Gitanui Nausėdai, menkiausiai – Darbo partijos pirmininkui Andriui Mazuroniui. ...
-
V. Mitalas: palaikymas dėl potencialios eurokomisaro kandidatūros turės būti sutartas koalicijoje1
Vienas Laisvės partijos lyderių Vytautas Mitalas sako, kad dėl potencialios Lietuvos kandidatūros į eurokomisaro postą bus tariamasi po Europos Parlamento rinkimų. Vis tik jis pažymėjo, kad palaikymas galimai kandidatūrai turės būti sutartas koalic...
-
A. Armonaitė: Laisvės partiją matau kaip priešnuodį ateinančiai tamsai, cinizmui ir populizmui23
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tikina, kad jos vadovauja politinė jėga yra kaip „priešnuodis“ toms partijoms, kurios yra populistinės, „ciniškos“, ar programose įrašo „daug graži...
-
Premjerė: mažų valstybių stiprybė – vienybėje, taisyklėmis grįstame bendradarbiavime
Leidus Rusijai trypti kaimyninių valstybių laisvę, tik padrąsintume kitų autoritarinių režimų imperines užmačias, sukeliant grėsmę globaliam stabilumui, „Shangri-La dialogue 2024“ forume Singapūre pareiškė premjerė Ingrida &Sc...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus8
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...