„Džiaugiuosi, kad viskas kol kas vyksta taip, kaip suplanuota. Planai labai aiškūs, išdėstyti kiekvieniems metams, siekiant pabaigti visą operacinį pajėgumą sutelkti čia iki 2027 metų pabaigos“, – žurnalistams po susitikimo su Berlyno brigados „Lietuva“ elemento vadu André Hastenrathu sakė G. Nausėda.

„Mūsų užduotis lieka nekintanti – turime daryti viską, kad karinė ir civilinė infrastruktūra būtų įgyvendinta, kaip numatyta ir kaip esame įsipareigoję. (...) Tai pirmiausia labai svarbu mūsų žmonėms – žinoti, kad sąjungininkai yra su mumis. Tai yra labai svarbus atgrasymo faktorius“, – kalbėjo prezidentas.

Savo ruožtu susitikime dalyvavęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelius Zimmermanas pažymėjo, kad G. Nausėdos ir brigados karių susitikimas tik dar kartą įrodo, kokie glaudūs yra dvišaliai Vilniaus ir Berlyno santykiai.

„Tai, kad prezidentas G. Nausėda susitiko su Vokietijos brigados kariais, rodo, koks stiprus yra Lietuvos ir Vokietijos ryšys. Užtikrinu jus, kad mūsų kariai atvyko, kad čia pasiliktų. Jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas“, – po susitikimo sakė C. Zimmermanas.

ELTA primena, kad balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.