- Dominykas Biržietis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarstydama apie kandidatus į švietimo ministrus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad „pavardžių visada yra“, bet ne visi jos akimis tinkami pretendentai gali norėti šiuo metu priimti pasiūlymą vadovauti ministerijai.
„Pavardžių visada yra, bet pavardės yra pavardės, ne faktas, kad kiekviena pavardė, kuri man atrodo tinkama, būtinai norėtų šitą pasiūlymą priimti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Jos teigimu, turint omeny, kad „esame jau kadencijos gerokai antroje pusėje“, situacija yra kitokia negu tuomet, kai „žmogus gali ateiti ir kažkokius naujus darbus padaryti“.
„Čia mes kalbame apie tiesiog užbaigimą tų procesų, kurie dabar yra pradėti. Turbūt nenuostabu, kad tos diskusijos gali ir ilgiau užtrukti“, – kalbėjo premjerė.
Anot jos, dėl kandidato kol kas vyksta diskusijos.
Gintautas Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė praėjusią savaitę. Tai, anot jo, lėmė I. Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.
Viešojoje erdvėje pasigirdus svarstymų, kad į postą galėtų grįžti šioje kadencijoje atsistatydinusi Jurgita Šiugždinienė, prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę sakė nenorintis komentuoti „tariamų pavardžių“.
Jis antradienį taip pat pareiškė besitikintis, kad premjerė I. Šimonytė kandidatūrą į švietimo ministrus pristatys iki kitos savaitės pradžios, kai išeis planuotų atostogų.
Laikinai švietimo ministrės pareigas eina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Mazuronis prezidento rinkimuose siekia ne tik pergalės (interviu)
Darbo partijos kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis neslepia, kad „darbiečiams“ pergalė šalies vadovo rinkimuose nėra svarbiausias tikslas. Jo teigimu, lenktynėse dėl Daukanto aikštės rūmų vadovo posto partija taip pat ...
-
G. Landsbergis: laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas11
Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna. ...
-
Prezidentai: Baltijos šalių narystė ES ir NATO pakeitė geopolitinį kraštovaizdį9
Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje (ES) bei NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį, sako Baltijos valstybių prezidentai. ...
-
Premjerė: per du narystės ES dešimtmečius Lietuva tapo sėkmingųjų klubo nare8
Per 20 narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva tapo laimingųjų ir sėkmingųjų klubo nare, trečiadienį sveikindama gyventojus su sukaktimi teigė premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Seimo pirmininkė: narystė ES – svarbiausias žingsnis atkūrus nepriklausomybę4
Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga. ...
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje19
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi11
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos35
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...
-
Priklausyti Europos civilizacijai: didžiausias Baltijos šalių troškimas išsipildė55
Didžiausias Baltijos šalių troškimas – politiškai būti kiek įmanoma toliau nuo Maskvos, tapti neatsiejama Europos dalimi, turėti čia visų girdimą balsą, išsipildė. Apie pabaltijiečių sėkmės istoriją „...