- Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarpukario ministrų biografijas nagrinėję istorikai sako, kad dabartinės Lietuvos ministerijų vadovai išsilavinimu gerokai nusileidžia - jų pirmtakai mokėję ne vieną užsienio kalbą, buvo baigę geriausius užsienio universitetus. Tačiau tarp šimto pirmosios respublikos ministrų nebuvo nė vienos moters.
Mindaugo Tamošaičio, Algio Bitauto ir Artūro Svarausko sudarytas biografinis žodynas – pirmasis leidinys, kuriame visų tarpukario Lietuvos ministrų biografijos. Kai kurių jų gyvenimo detalių, nuotraukų teko paieškoti to meto spaudoje ir archyvuose. Per visus dvidešimt dvejus pirmosios nepriklausomybės metus ministrų kabinete dirbo lygiai 100 ministrų – istorikai sako, pradžioje vyriausybės keitėsi dažnai ir kiek nusistovėjo tik po 1926-ųjų perversmo.
„Kuriantis Lietuvos valstybei buvo dvi labai įdomios ministerijos, kurių šiandien mes ir nelabai žinome, tai buvo žydų reikalų ministerija ir gudų reikalų ministerija, jos buvo be portfelio. Tai nereiškia, kad ministras vaikščiojo be portfelio, tiesiog jis neturėjo savo ministerijos, jis – tik vienas asmuo – atstovavo savo tautybės reikalus“, – sakė vienas iš knygos bendraautorių Algis Bitautas.
Istorikai sako, daugiausiai – net devyniose vyriausybėse – dirbo arba joms vadovavo Juozas Tūbelis. Tarp ministrų buvo teisininkų, agronomų, mokslininkų, medikų, tik nė vienos moters, nors jos buvusios itin aktyvios visuomeninėje veikloje.
„Buvos svarstoma galimybė visuomenininkei, žurnalistei Felicijai Bortkevičienei paskirti maitinimo ministrės postą, tačiau vyrai nutarė, jog galbūt moters buvimas vyriausybėje tik žlugdys visos vyriausybės autoritetą, nes tokios praktikos anuomet nebuvo ir nė vienoje Europos valstybėje“, – pasakojo istorikė Ingrida Jakubavičienė.
Ministrų biografijas nagrinėję žodyno sudarytojai sako, dabartinių vyriausybių nariai išsilavinimu gerokai nusileidžia tarpukario Lietuvos ministrams, kurių dažnas kalbėjo ir penkiomis užsienio kalbomis.
„Visi buvo baigę mokslus (kai kurie carinės Rusijos imperijos universitetuose, kiti – Vakarų Europos universitetuose), nemaža jų dalis buvo apsigynę daktaro vardą, turėjo profesoriaus titulą, ministru bet kas netapdavo“, – sakė istorikas A. Bitautas.
Maždaug trečdalis tarpukario ministrų buvo nužudyti nacių arba sovietų, jiems atminti Ukmergės rajone planuojama pastatyti paminklą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Artėjant prezidento rinkimams ir referendumui, VRK primena apie draudimą pirkti rinkėjų balsus1
Artėjant prezidento rinkimams ir referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena apie įstatymuose įtvirtintą draudimą tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus. ...
-
G. Nausėda džiaugiasi motinystės atostogose esančios patarėjos suteikta auka8
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi šiuo metu motinystės atostogose esančios patarėjos suteikta 16 tūkst. eurų auka, teigia šalies vadovo komunikacijos grupė. ...
-
Vilniaus savivaldybės neeilinis tarybos posėdis dėl Nacionalinio stadiono – neįvyko: kodėl?2
Nors Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicija surinko parašus, kad penktadienį būtų sušauktas neeilinis tarybos posėdis, tačiau pasirodžius tik 17 iš 51 sostinės politikų, posėdis neįvyko. Jo metu turėjo būti svarstomas ...
-
Kauno gimnazistai sukilo prieš kandidato į prezidentus pasirodymą mokykloje129
Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijoje gegužės 9 d. vyko kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus susitikimas su gyventojais. Tačiau gimnazistai išreiškė protestą, nenorėdami, kad toks renginys vyktų jų mokyklos salėje. ...
-
Ministras apie pasikeitusius Rusijos veiksmus: jei tikisi, kad mes tylėsime, jie to tikrai nesulauks10
Vykdydama GPS signalų trikdžius Rusija pereina prie fizinių veiksmų, turinčių įtakos kasdieniam žmonių gyvenimui, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
V. Landsbergis išankstiniuose prezidento rinkimuose balsavo Palangoje44
Profesorius Vytautas Landsbergis išankstiniuose prezidento rinkimuose ketvirtadienį, gegužės 9 dieną, balsavo Palangoje. ...
-
Premjerė apie partnerystę: nematau kito būdo šį klausimą spręsti51
Premjerė Ingrida Šimonytė palaiko idėją kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl partnerystės instituto nebuvimo ir teigia nematanti kito būdo, kol Seimas nepriima Civilinės sąjungos įstatymo. ...
-
I. Šimonytė apie referendumo kartelę: kai nepataikai į krepšį, ar reikia nuleisti krepšį žemiau?10
Lietuvoje vykstant referendumui dėl dvigubos pilietybės, premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad reikėtų mažinti referendumo kartelę, norint, kad jis įvyktų. ...
-
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas dėl gero darbo paskirtas naujai kadencijai be konkurso9
Finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovą Virginijų Daukšį naujai kadencijai vadovauti įstaigai, tai padaryti leido labai geras tarnautojo veiklos įvertinimas, o sprendimui skirti j...
-
Vilniaus opozicija inicijavo neeilinį posėdį dėl stadiono: meras abejoja, ar jis įvyks7
Opozicinei „Laisvės ir teisingumo“ frakcijai Vilniaus miesto taryboje inicijavus neeilinį posėdį dėl Nacionalinio stadiono, sostinės meras Valdas Benkunskas abejoja, kad jis įvyks. ...