- Reda Barkauskaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad nevykdant tikslo sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) transporto sektoriuje, jau netrukus į finansinius planus bus galima įtraukti 400 mln. eurų siekiančią baudą.
S. Gentvilas patikino, kad šis klausimas turėtų rūpėti ne tik Aplinkos ministerijai – anot jo, veiksmų derėtų imtis ir susisiekimo ministrui.
Ketvirtadienį Seimo posėdžio metu S. Gentvilas sureagavo į Valstybės kontrolės pateiktą ataskaitą apie tai, kad ŠESD išmetimai transporto sektoriuje mažėja per lėtai. Jis sakė, kad tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas svarbus tiek iš finansinės, tiek iš moralinės pusių.
„2027 m. Lietuva mokės 400 mln. eurų baudą, jei aplinkos taršos leidimo kaina siektų 55 eurų. Maždaug tiek būsime pragyvenę savo įsipareigojimų”, – tikino jis.
Anot aplinkos ministro, ketvirtadienį valstybės kontrolės paviešintoje ataskaitoje papunkčiui patvirtinta, kad visi tikslai, įskaitant elektromobilių stotelių įrengimą, atsinaujinančių degalų proporciją, automobilių kiekį, yra nepasiekti.
Posėdžio metu ministras kalbėjo ir apie pilietinę iniciatyvą, kurios tikslas – paraginti politikus įtvirtinti nuostatą, jog valstybė 41 proc. sumažintų naftos degalų vartojimą iki 2030 m. S. Gentvilas šią iniciatyvą vadina „vėju į politikų bures“ ir tikina, kad atsakomybę turėtų prisiimti ir Susisiekimo ministras.
„Yra daugiau kaip 200 įmonių, kurios sako, darykime daugiau. Taip pat yra 400 mln. kabanti bauda, yra Valstybės kontrolės išvados, o kur veiksmai? Deja, be Susisiekimo ministerijos pagalbos mes to neįveiksime. Transporto sistema turi atsakyti už savo emisijas”, – kalbėjo aplinkos ministras, pridurdamas, kad baudas turi mokėti tie, kurie važiuoja, o ne kiekvienas pilietis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Valstybės kontrolė paskelbė, kad transporto sektoriui tenka 31,8 proc. viso Lietuvoje išmetamų ŠESD kiekio. Jų teigimu, Lietuva yra įsipareigojusi pasiekti, kad transporto sektoriuje iki 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 15 proc. visos energijos. Audito „Energetinės nepriklausomybės tikslų įgyvendinimas transporto sektoriuje“ rezultatai rodo, kad siektini rodikliai gerėja nežymiai arba prastėja.
Viena pagrindinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo transporto sektoriuje priemonių yra perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, elektros, biodegalų skatinimas. Buvo planuota, kad 2020 m. transporto sektoriuje suvartotos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc., tačiau 2022 m. ji siekė tik 6,7 proc.: 6,5 proc. sudarė biodegalai, 0,2 proc. – elektros energija.
Nors yra numatyta, kad į parduodamus degalus įmaišomų pažangiųjų biodegalų dalis nuo 2022 m. kasmet turi didėti, tokie biodegalai Lietuvoje negaminami, o yra importuojami iš kitų šalių. Dėl šios priežasties nėra užtikrinamas vietinių žaliavų panaudojimas gaminant pažangiuosius biodegalus Lietuvoje, teigia Valstybės kontrolės atstovai.
Valstybės kontrolė nurodo, kad elektra varomų transporto priemonių ir jų įkrovimo prieigų skaičius nuolat auga, tačiau 2023 m. numatyti rodikliai nebuvo pasiekti: vietoj planuotų 25 tūkst. elektra varomų transporto priemonių pernai šalyje buvo registruota beveik 20 tūkst., vietoje planuoto beveik 9 tūkst. įkrovimo prieigų tinklo buvo įrengta 2,5 tūkst. Pranešama, kad kur kas sparčiau augo naftos degalais varomų transporto priemonių skaičius: nuo 2005 m. jų skaičius išaugo dvigubai ir 2023 m. siekė 2 mln.
Minėtiems tikslams pasiekti 2021–2027 m. numatyta skirti 1,58 mlrd. eurų. Įvykdyti įsipareigojimai leistų sustiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Navickienė: viliuosi, kad kitą savaitę bus daugiau aiškumo dėl nuolatinio švietimo ministro
Laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti Monika Navickienė tikisi, kad daugiau aiškumo dėl to, kas šias pareigas galėtų eiti nuolat, bus kitą savaitę. ...
-
Su Filipinų prezidentu susitikusi I. Šimonytė aptarė galimą aktyvesnį ekonominį bendradarbiavimą7
Sutampantis šalių saugumo iššūkių vertinimas yra paskata plėsti tarpusavio ryšius, sako penktadienį su Filipinų prezidentu Ferdinandu Marcosu susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Dėl Lietuvos reakcijos į įvykius Tbilisyje Sakartvelo URM iškvietė ambasadorių28
Į Sakartvelo užsienio reikalų ministeriją (URM) penktadienį iškviestas Lietuvos ambasadorius Andrius Kalindra dėl šalies reakcijos į įvykius Tbilisyje. ...
-
Druskininkų savivaldybės atstovė apie brangų pirkinį: automobilis skirtas ne merui8
Druskininkų savivaldybė šių metų gegužę įsigijo limuzino klasei priklausantį prabangų „Audi A8“ automobilį, atsiėjusį kone 104 tūkst. eurų, rašo portalas „Delfi“. ...
-
I. Šimonytė: jeigu reikės, Lietuva kartu su partneriais siųs į Ukrainą karius instruktorius
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina – jeigu reikėtų, Lietuva būtų pasirengusi prisijungti prie bendraminčių šalių ir siųsti į Ukrainą karius instruktorius, praneša „Bloomberg“. ...
-
Europarlamentarus rinks 21 ar 68 proc.?2
Ar iš tiesų Lietuva padarė viską, kad EP rinkimai nevyktų atskirai nuo prezidento? Ar dabar jie viršys rinkėjų pasyvumo antirekordą? Kam tai naudinga? ...
-
Žiniasklaida: Lietuvos bankas tikrina įmonę, kurios valdybos nariu yra M. Navickienės vyras16
Lietuvos bankas vykdo finansinių technologijų įmonės „Foxpay“, kurios valdybos nariu nuo 2022 m. yra socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas, patikrinimą, praneša „Delfi“. Visgi...
-
G. Landsbergis: NATO turės parodyti, ar yra rimtai nusiteikusi plėtrai, Ukrainos pergalei
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad artėja laikas, kai NATO turės parodyti, ar yra rimtai nusiteikusi padėti Ukrainai laimėti karą, atgrasyti Rusiją ir priimti naujas nares. ...
-
Prokuratūra iš dviejų tarybų narių už nepagrįstas išlaidas siekia priteisti 17 tūkst. eurų
Prokuratūra iš dviejų Mažeikių ir Ignalinos rajonų savivaldybių tarybų narių už nepagrįstas išlaidas siekia priteisti beveik 17 tūkst. eurų. ...
-
LVAT paliko VRK sprendimą neregistruoti D. Štraupaitės kandidate į Europos Parlamentą4
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį atmetė buvusios Visagino merės Dalios Štraupaitės prašymą stabdyti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą (EP). ...