- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu nuo karo Ukrainoje bėgančių vaikų skaičius Lietuvoje viršija 21 tūkst. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Alinos Žilinaitės teigimu, didžioji dalis jų atvyko su tėvais ar artimaisiais, tad, anot jos, vaikų, kuriems nustatyta globa lietuvių šeimose, šiuo metu yra vos 15.
„Džiugu, kad absoliuti dauguma šių vaikų į Lietuvą atvyko su savo tėvais, daugiausia mamomis. Tad tikrai ne visiems šiems vaikams reikia vaiko teisių gynėjų pagalbos“, – Eltai teigė A. Žilinaitė.
Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės, į Lietuvą vaikų be savo tėvų atvyko kiek daugiau nei 1300. Visgi, pažymi ji, didžioji dalis jų liko su kitais šeimos nariais ar artimaisiais.
„Svarbu suprasti, kad ne visiems vaikams, kurie atvyksta į šalį be savo tėvų, reikia globėjų Lietuvoje. Dalis vaikų atvyksta ne su tėvais, o su savo šeimos nariais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis. Šie vaikai ir toliau lieka su jiems artimais žmonėmis. Tokių vaikų yra daugiau nei 1100“, – atkreipė dėmesį A. Žilinaitė.
Dalis vaikų atvyksta ne su tėvais, o su savo šeimos nariais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis. Šie vaikai ir toliau lieka su jiems artimais žmonėmis. Tokių vaikų yra daugiau nei 1100.
Jos teigimu, kita dalis vaikų yra globos įstaigose gyvenę vaikai ar kiti grupėmis atvykę vaikai, pavyzdžiui, sportininkų grupės. Tad, pasak A. Žilinskaitės, šie vaikai nėra atskiriami.
„Šie vaikai yra įpratę prie savo bendruomenės, vieni kitus palaiko. Tad siekiant išlaikyti aplinką maksimaliai artimą, prie kurios jie yra įpratę, vaikai nėra atskiriami ir lieka visi kartu. Tokių vaikų yra per 200“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
Be to, pasak A. Žilinaitės, taip pat yra grupė vaikų, kurie turėjo ar vis dar turi šeimas Ukrainoje, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių į Lietuvą atvyko be savo šeimos ir neturi čia nei vieno artimo žmogaus, kuris galėtų jais pasirūpinti.
„Būtent šiems vaikams gali reikėti laikinų globėjų, gal kelioms savaitėms, gal mėnesiams“, – teigė ji, kartu pridurdama, kad vaikų, kuriems nustatyta globa lietuvių šeimose, šiuo metu yra 15.
Kita vertus, A. Žilinaitė akcentuoja, kad, karo pradžioje paskelbus, jog nuo karo bėgantiems vaikams gali reikėti globėjų Lietuvoje, tokį norą per kelias savaites pareiškė daugiau nei 900 lietuvių.
„Esame jiems labai dėkingi už susitelkimą ir norą padėti. Sulaukus tokio didelio skaičiaus padėti norinčių žmonių, globėjų registracija buvo sustabdyta ir būtų atnaujinta tik esant poreikiui. Labai svarbu suprasti, kad tikrai ne kiekvienam iš Ukrainos atvykusiam vaikui reikia globos. Tokių vaikų yra vienetai. Ir tai labai gera žinia, suteikianti vilties, kad vaikai turi galimybę augti su savo artimaisiais, o mūsų tautiečių pagalbos prireikia tik kritiniais atvejais“, – kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
ELTA primena, kad nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko kone 54 tūkst. karo pabėgėlių. Beveik 40 proc. jų sudaro vaikai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus miesto savivaldybė skirs paramą ispanų kalbos mokytojams3
Siekiant mažinti rusų kalbos mokymą bei pritraukti į ugdymo įstaigas daugiau ispanų kalbos mokytojų, Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį nustatė šių pedagogų pritraukimo ir finansinio skatinimo sąlygas. ...
-
Nutekinta 150 tūkst. lietuvių paskyrų: kodėl tapome grobikų taikiniais?
Apie tai, kaip apsaugoti savo elektronines paskyras, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Surfshark“ atstove Lina Survila. ...
-
Teismas išnagrinėjo bylą dėl buvusios S. Šoigu draugės vyro A. Kaminsko Lietuvos pilietybės netekimo
Regionų administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo Lietuvos pilietybės netekusio Adolfo Kaminsko skundą. A. Kaminskas yra buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vaikų motinos Jelenos Kaminskas vyras. ...
-
„Amžiaus“ klausimas išspręstas: išrinktas naujas Salomėjos Nėries gimnazijos pavadinimas12
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė Salomėjos Nėries gimnaziją pervadinti Vyčio vardu. ...
-
Teismas: Lietuva turi teisę išsiųsti grėsmę jos saugumui keliantį Rusijos pilietį V. Vodo
Rusijos pilietis Vladimiras Vodo bus išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. ...
-
Š. Narbutas – tik vienas iš daugelio: Strasbūro teismo pagrūmojimai Lietuvos teisėsaugai2
Pernai iš 22 Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išnagrinėtų bylų prieš Lietuvą šešiose nustatyti pažeidimai, nurodoma ataskaitoje. ...
-
Lietuvos ir JAV kariai bendrose pratybose treniruojasi atlikti oro operacijas
Gegužės 6–17 d. Kauno ir Šiaulių apylinkėse vyksta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) pratybos „Budrus sakalas 2024“ ir tarptautinės pratybos „Astralinis riteris“, kurių dalyje dalyvauja JAV kariai su n...
-
Klaipėdos gynimas – strateginis klausimas17
Karinio konflikto atveju Klaipėda dėl savo strateginės padėties ir ekonominės svarbos yra ypač reikšmingas mūsų valstybės miestas. Todėl uostamiesčio žmones padiskutuoti, kaip, reikalui esant, kartu ginsime Klaipėdą, pakvietė šalie...
-
Įstatymų laikytis per brangu?3
Nusprendus pašalinti memorialinę lentą, skirtą buvusiam sovietinės Lietuvos švietimo komisarui ir rašytojui Antanui Venclovai, paaiškėjo, kad šis daiktas nėra Klaipėdos savivaldybės turtas. Todėl, laikantis vie&scaro...
-
LGBTI teisių reitingas: Lietuva – tarp prasčiausiai šiuo klausimu besitvarkančių šalių Europoje14
Lietuva šiemet pakilo iki 2022 metais buvusios pozicijos nevyriausybinės organizacijos „ILGA-Europe“ sudaromame LGBTI bendruomenės teisių užtikrinimo reitinge, tačiau išlieka tarp prasčiausiai Europoje šiuo klausimu besit...