- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai supranta, kad kasdienėje aplinkoje juos supa ne tik naudinga, bet ir melaginga informacija, tačiau labiausiai paplitę dezinformacijos naratyvai ne vieną vis dar suklaidina. Plačiai pateikiama informacija apie karą ir tarptautinius santykius, sveikatos apsaugą, politiką – tai vienos dažniausių sričių, su kurių patikimumo klausimais susiduria gyventojai.
Svarbu demaskuoti
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis lietuvių (88 proc.) mano, kad reikėtų imtis daugiau priemonių sklindančiai dezinformacijai suvaldyti, labiau edukuoti visuomenę. 61 proc. apklaustųjų teigia, kad dezinformacija sklinda nevaldomai.
„Dauguma gyventojų supranta ar bent yra girdėję apie melagingų naujienų grėsmę, žino, kad dezinformacija kenkia kiekvienam ja patikėjusiam gyventojui ir mūsų valstybei. Nepaisant to, pasklidus naujai melagienai, vis tiek atsiranda ja patikinčių ir ja besidalijančių. Labai svarbu sklindančią dezinformaciją nedelsiant demaskuoti ir šviesti gyventojus, kad jie patys gebėtų ją atpažinti“, – sako EK atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė.
Šia apklausa EK atstovybė Lietuvoje argumentuoja projektą „Dezinformacijos kojos trumpos, bet pėdsakai gilūs“, kurio tikslas – ugdyti visuomenės gebėjimą atsirinkti teisingus faktus.
Karas, politika, sveikata
Kaip rodo apklausa, didžioji dalis lietuvių mano, kad įvairūs mitai žalingiausi yra karo ir tarptautinių santykių (65 proc.), sveikatos apsaugos (52 proc.), politikos temomis (36 proc). Kiek mažiau žmonių didžiausias grėsmes mato finansų rinkos ir paslaugų sektoriaus, švietimo ir mokslo, aplinkosaugos, religijos, kriminalų ir nelaimių, skaitmenizacijos srityse.
Dauguma respondentų tas pačias temas įvardijo ir atsakydami į klausimą, kuriose srityse jaučiasi mažiausiai užtikrinti ar turi mažiau žinių ir dėl to jiems būtų sudėtingiau atskirti teisingą informaciją nuo dezinformacijos.
Kaip rodo apklausos duomenys, žmonės dažnai sudvejoja teiginiais apie 5G ryšį, šnipinėjimą, susijusį su jų naudojamais mobiliaisiais telefonais, skaitmenizaciją kaip priemonę kontroliuoti visuomenę.
61 proc. – tiek apklaustųjų teigia, kad dezinformacija sklinda nevaldomai.
Skatina vadovautis faktais
Pagrindinis EK projekto tikslas – išmokyti atpažinti dezinformacijos naratyvus ir mitus, juos paprasta kalba, objektyviai ir moksliškai paneigti, priminti apie patikimus ir nepatikimus informacijos šaltinius.
„Girdime, kad visuomenė norėtų daugiau dėmesio skirti dezinformacijai demaskuoti ir stabdyti. Pirmiausia norime suprasti, kuriose srityse žmonės turi mažiausiai žinių. Nagrinėjant konkrečius atvejus bus žymiai paprasčiau suvokti, kuriose srityse reikia didesnio įdirbio“, – sako A. Kazlauskaitė.
Anot jos, norima suteikti gyventojams žinių, kaip savarankiškai skirti, kas yra tiesa, o kas sąmoningi bandymai klaidinti. Keli būdai atskirti neteisingą informaciją, pasak jos, – tikrinti faktus ir informacijos šaltinius, remtis mokslo duomenimis.
Ieško paprastų atsakymų
Dezinformacija arba bet koks kitas informacinis jaukas, nekalbant apie tiesiog pameluotus faktus, paprastai turi vieną bendrą vardiklį – paprastumą, sako sociologas Ignas Zokas.
„Ji gana paprastai ir paprasta logine seka duoda atsakymus į šiaip jau sudėtingus klausimus. Žmogaus smegenys įprastai ieško paprastumo, nes sudėtingi dalykai nepatrauklūs, juos reikia suvokti, interpretuoti, o tam reikalingos sąmoningos mąstymo pastangos ir pakankamos bazinės žinios“, – teigia I. Zokas.
Anot jo, ypač lengva pasiduoti dezinformacijai srityse, kuriose neturima net elementarių žinių, pavyzdžiui IT, biotechnologijų ir pan. sektoriuose. Kita vertus, žmonės linkę informaciją srityse, apie kurias nieko neišmano, vertinti atsargiau nei tose, apie kurias visi turi bent šiek tiek žinių, – ekonomiką, politiką ir pan.
„Be abejo, dabar turime techninių priemonių lengvai patikrinti informaciją ar remtis keliais šaltiniais, bet tai irgi reikalauja sąmoningų pastangų ir papildomų veiksmų. Dabar, kai informacijos srautas yra labai didelis, tai tampa vis didesne prabanga“, – svarsto sociologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė skyrė 311 tūkst. eurų Viršuliškių daugiabučio gaisro padariniams šalinti
Vyriausybė skyrė per 311 tūkst. eurų valstybės rezervo lėšų Viršuliškių daugiabučio gaisro padarinių šalinimui bei žalos atlyginimui. ...
-
Vilniaus rajono savivaldybė planuoja didinti naujagimių kraitelį
Vilniaus rajono savivaldybė planuoja didinti naujagimių kraitelio finansavimą iš savivaldybės biudžeto – nuo bendrai skiriamų 50 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų metams. ...
-
Vyriausybė – už atskiras klases mokiniams-sportininkams, finansavimo sportui pokyčius1
Vyriausybė penktadienį posėdyje pritarė Sporto įstatymo pataisoms, kuriomis federacijos finansavimą gautų ir už sporto šakų plėtojimą bei populiarinimą, taip pat būtų leidžiama bendrojo ugdymo mokyklose įsteigti atskiras klases mokiniams...
-
Vienuoliktokai dalyvaus inžinerinių technologijų tarpiniame patikrinime
Apie 200 vienuoliktokų penktadienį dalyvaus inžinerinių technologijų tarpiniame patikrinime. ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Apklausa: du iš trijų Lietuvos gyventojų – prieš S. Nėries vardo gatvių pavadinimų keitimą1
Du iš trijų Lietuvos gyventojų mano, kad nereikia keisti gatvių ir pastatų pavadinimų, kuriems anksčiau buvo suteiktas sovietmečio rašytojos Salomėjos Nėries vardas, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. ...
-
Konstantinopolio stačiatikiams Vyriausybė 10-čiai metų perdavė patalpas Vilniuje2
Vyriausybė penktadienį posėdyje Konstantinopolio patriarchato stačiatikiams perdavė patalpas Vilniuje. ...
-
Vilniuje vyks solidarumo su įkalintais Baltarusijos žurnalistais akcija7
Vilniuje penktadienį skirtingų šalių žurnalistai rinksis į solidarumo su įkalintais kolegomis Baltarusijoje akciją. ...
-
Garbės teismas nagrinės teisėjų V. Jegorovienės ir A. Pikelio drausmės bylas3
Teisėjų garbės teismas penktadienį nagrinės Kauno apylinkės teisėjai Vidai Jegorovienei ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjui Alvydui Pikeliui iškeltas drausmės bylas. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą rengiamas dezinformacijos raštingumo egzaminas
Penktadienį Lietuvoje pirmą kartą organizuojamas dezinformacijos raštingumo egzaminas. ...