- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Marijampolėje vėl aptiktas paukščių gripo židinys – toje pačioje vietoje gaišta juo užsikrėtę rudagalviai kirai, kas anksčiau buvo nebūdinga. Ar virusas tapo labiau užkrečiamas, kokią grėsmę tai kelia ne tik paukščiams, bet ir žmonėms, LNK žurnalistas teiravosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus patarėjos Vilijos Grigaliūnienės.
– Kas daugiau žinoma apie šį Marijampolės atvejį?
– Marijampolės savivaldybėje tai yra jau antras atvejis šiais metais. Rudagalviams kirams buvo nustatytas būtent šio potipio H5N1 paukščių gripas. Lietuvoje tai nėra pirmas kartas. Praeitais metais turėjome masinę kirų gaišimo vietą šalia Kauno – vadinamoje Žuvėdrų saloje. Surinkome apie 800 vienetų šių nugaišusių paukščių. Tai yra pasikartojantis variantas, o tai reiškia, kad šio potipio viruso koncentracija Lietuvoje jau yra ir gali pasikartoti bet kurioje šalies vietoje, nes paukščiams nėra sienų, jie migruoja.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek kritusių kirų radote Marijampolėje?
– Šįkart per pirmą kartą – tik aštuonis vienetus, o antrą kartą lygiai toje pačioje vietoje – dar keturis. Ta privačiai įmonei priklausanti teritorija buvo išdezinfekuota. Deja, ne visas vietas įmanoma gerai išdezinfekuoti, kad sumažintume to viruso koncentraciją.
– Anksčiau kirai nesirgo paukščiu gripu, tai kažkas nauja?
– Atskrisdavo kiti sparnuočiai, apsikrėtę kitokio potipio paukščių gripu. 2017 metais turėjome gulbių, nugaišusių nuo paukščių gripo. Stebime, kad ne tik pas mus, bet ir Europoje formuojasi tam tikras pogrupis. Tai reiškia, kad virusas keičia savo molekulines savybes ir prisitaiko vis prie platesnio spektro paukščių rūšių. Dabar ypač kirai yra imlūs šiam virusui. Europoje jau registruota apie1900 nugaišusių paukščių, iš kurių 800 būtent kirų. Nors labiau turėtume bijoti ančių, žąsų, gulbių, nes šiem paukščiams nepasireiškia jokių klinikinių simptomų. Atrodo, sveiki, galima prie jų prieiti, pasigrožėti upėse, ežeruose, bet iš tiesų jie gali būti viruso nešiotojai ir platintojai. Nuo jų įmanoma užsikrėsti paukščių gripu.
Europoje jau registruota apie1900 nugaišusių paukščių, iš kurių 800 būtent kirų. Nors labiau turėtume bijoti ančių, žąsų, gulbių, nes šiem paukščiams nepasireiškia jokių klinikinių simptomų.
– Kaip šis virusas pernešamas į paukščių fermas?
– Labai paprastai. Tai vyksta arba tiesioginio kontakto būdu, kai naminiai paukščiai kontaktuoja su laukiniais paukščiais. Dažniausiai tai būna maži ūkiai, naminiai paukščiai laisvai vaikščioja laisvėje. Taip pat virusas persiduoda ir per sergančių laukinių paukščių išmatas, kitas išskyras. Naminiai paukščiai nuo šio viruso labai greitai nugaišta, kartais užtenka ir vienos paros.
– Dideliam verslui tokiu atveju gresia dideli nuostoliai?
– Dideli nuostoliai atsiranda iškart, kai nustatomas bent vienas paukščių gripo protrūkis. Nepriklausomai nuo to, ar yra didelis ūkis, ar mažas šeimos, kur laikomos kelios vištos, iškart uždedami apribojimai 3–10 km spinduliu. Prekyba uždraudžiama. Ir trisdešimt dienų iš komercinių paukščių vietų paukščiai ar paukščių gaminiai negali būti išvežti iš teritorijos. Draudžiama prekiauti jų kiaušiniais, paukščių mėšlu ir pan.
– Ar ši viruso H5N1 atmaina yra pavojinga žmonėms?
– Visi virusai pavojingi, ne jie linkę keisti savo savybes, mutuoti, prisitaikyti prie naujos terpės. Tad pasakyti, kad pavojaus nėra, negalime. Kalbant apie žmones ir galimybę užsikrėsti, vis dėlto tai laikoma mažos rizikos virusu. Tačiau yra didelė rizika užsikrėsti paukščiams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė lietuvių edukologė, kalbininkė I. Musteikienė
Penktadienį mirė lietuvių edukologė, kalbininkė Irena Musteikienė. Apie netektį pranešė Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija. ...
-
Prancūzų ir vokiečių URM po rusų provokacijų reiškia palaikymą Lietuvai, Estijai ir Suomijai4
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) ir Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) po Rusijos provokacijų išreiškė solidarumą su Lietuva, Estija ir Suomija. ...
-
Skyrybos ir turto dalybos: kaip procese dalyvauja vaikai?
Rubrikoje „Advokatai pataria“ – besiskiriantiems aktuali tema. LNK žurnalistai su advokatu Dainiumi Židanavičiumi kalbėjosi apie skyrybas ir turto ar paskolų dalybas. ...
-
Klimato kaita gali turėti įtakos populiacijai: turinčius dideles šeimas vadina egocentriškais4
Penktadalis „The Guardian“ apklausoje dalyvavusių klimato mokslininkų teigia, kad dėl klimato kaitos nusprendė neturėti vaikų arba turėti jų mažiau. Daugelis jų tikina, kad žmonių populiacijos augimas klimato krizę gilina, kiti tyrimo ...
-
L. Kasčiūnui tikintis lūžio, dronų gamintojai abejoja galimybe atsisakyti kiniškų detalių5
Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui viliantis, kad Lietuvos gamintojai per vasarą atsisakys Kinijoje pagamintų detalių, dronus Lietuvoje gaminantys verslai vieningai atsako – kol kas tą padaryti yra per sunku. ...
-
A. Bilotaitė: saugodamos pasienį regiono valstybės sutarė sukurti „dronų sieną“3
Regiono valstybės sutarė kurti vadinamąją „dronų sieną“, kuri bepiločių orlaivių pagalba leistų saugoti išorines šalių sienas, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. ...
-
Grėsmę Lietuvos saugumui keliantis Rusijos pilietis V. Vodo išsiųstas į Rusiją9
Grėsmę Lietuvos saugumui keliantis Rusijos pilietis Vladimiras Vodo penktadienį išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. ...
-
Rusijos pilietybės atsisakęs milijardierius: ar Kremlius kovotų su dvejomis valstybėmis vienu metu
Kazachstane įsikūrusios Centrinėje Azijoje ir Rytų Europoje brokerio paslaugas teikiančios bendrovės „Freedom Finance“ vadovas, Rusijos pilietybės 2022 m. atsisakęs verslininkas Timūras Turlovas sako nemanąs, kad Kremliaus režimas galėt...
-
Neblaivi progimnazijos direktorė kolegoms teigė gėrusi ne alkoholį, o vaistus9
Klaipėdoje per metus jau antras atvejis, kai švietimo įstaigos vadovė darbe pasirodo neblaivi. Dėl to anksčiau pareigų neteko darželio vedėja. Dabar tokie įtarimai krito ant progimnazijos direktorės. ...
-
Į Lietuvą atklydusi meška po trijų valandų grįžo į Baltarusiją14
Kabelių užkardos pasieniečiai fiksavo, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą sieną kirto meška. Europos Sąjungos teritorijoje ji praleido apie tris valandas ir raistu sugrįžo į Baltarusiją, pranešė Valstybės si...