- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo metais pailginti terminą, per kurį nuo karo į Lietuvą pabėgusiems ir čia įsidarbinusiems ukrainiečiams būtų privaloma išmokti lietuvių kalbą.
Ministerija siūlo pakeisti atitinkamą Vyriausybės nutarimą ir nustatyti, jog „užsieniečiams, kuriems yra ar buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įdarbinti valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos 3 metus nuo laikinosios apsaugos Lietuvoje suteikimo“.
Dabar galiojančiame nutarime numatytas dvejų metų terminas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė pažymi, kad Lietuva nuo pirmosios Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą dienos „tvirtai remia Ukrainą“ ir siekia sudaryti palankias sąlygas nuo karo pabėgusiems bei laikiną prieglobstį Lietuvoje gavusiems ukrainiečiams gyventi Lietuvoje.
„Siekdami užtikrinti, kad kaip įmanoma daugiau Ukrainos piliečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, turėtų galimybę dirbti, išlaikyti save ir savo šeimas, mokėti mokesčius, iki jie galės grįžti į Ukrainą, siūlome pratęsti reikalavimo dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikymą“, – tvirtina švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Ji pabrėžė, kad minėta išlyga taikoma ir tiems asmenims, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga, ir tiems, kuriems buvo suteikta, tačiau jie jau yra įgavę naują statusą, pavyzdžiui, leidimą dirbti Lietuvoje.
Ir toliau bus dedamos pastangos sudaryti palankias galimybes ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos per Užimtumo tarnybos finansuojamas priemones ar per Individualių mokymosi paskyrų sistemą.
„Ir toliau bus dedamos pastangos sudaryti palankias galimybes ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos per Užimtumo tarnybos finansuojamas priemones ar per Individualių mokymosi paskyrų sistemą, siekiant palengvinti jų integravimąsi į darbo rinką ir galimybes dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbą“, – teigiama ministerijos rašte.
Jame pažymima, kad šiuo metu laikinąją apsaugą turintiems užsieniečiams teikiama tik labai ribotos apimties socialinė parama, todėl sąlygų sudarymas dirbti labiau užtikrintų jų poreikių tenkinimą, geresnę emocinę būseną.
Valstybinė kalbos inspekcija praėjusių metų kovo viduryje politikus informavo, kad nuo 2024-ųjų kovo pradės tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.
Jos rašte teigta, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“.
Šie Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos planai papiktino Vyriausybės atstovus.
Premjerė Ingrida Šimonytė tokį inspekcijos elgesį pavadino nepagarbiu, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – atitrūkusiu nuo realybės, jį kritikavo ir kultūros ministras Simonas Kairys, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė inspekciją kaltino empatijos stoka bei žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvoje įsidarbino beveik 30 tūkst. ukrainiečių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Naujasis Kalėjimų tarnybos vadovas: esminis tikslas – kad nuteistieji pas mus negrįžtų11
Teisingumo ministerijoje penktadienį priesaiką davęs ir penkerių metų kadenciją pradėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys teigia, kad pernai reformuota kalėjimų sistema žengė į naują istorinį etapą, kuris bus tęs...
-
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį parašę gyventojai2
Nacionalinio diktanto nugalėtojais tapo trys be klaidų jį šeštadienį parašę suaugusieji, apdovanotos ir kartą suklydusi raštingiausia moksleivė bei užsienio lietuvė. ...
-
Per rinkimus – stipresnės policijos pajėgos4
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui, policija stiprina pasirengimą – žada atidžiau stebėti viešąją erdvę, rinkimų dieną budės ir gausesnės uniformuotų bei neuniformuotų pareigūnų pajėgos. ...
-
Seime apdovanoti Demokratijos žinių konkurso nugalėtojai4
Šeštadienį Seimo rūmuose Vilniuje vykusį Demokratijos žinių konkursą laimėjo Kauno Jono Jablonskio gimnazijos gimnazistas Rokas Andriušis. ...
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė9
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys9
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
Š. Narbutas: ne aš šioje istorijoje buvau svarbiausias43
Ketverius metus teisėsaugos tryptas verslininkas, visuomenininkas Šarūnas Narbutas galutinai išteisintas. „Neišprotėjau, nepalūžau, nors spaudimas buvo daromas didžiulis“, – sako jis. ...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją6
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
G. Landsbergis britų televizijai: V. Putinas blefuoja apie branduolinio ginklo panaudojimą
„Raudonas linijas reikia brėžti ne Vakarams, bet Vladimirui Putinui“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per BBC pokalbių laidą „Hard Talk“. ...