- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje atliekamas tyrimas, kurio tikslas yra išsiaiškinti, kaip bevaikystė atsiliepia vyrų gyvenimui. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su tyrimą atliekančių mokslininkų grupės vadovu, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininku, sociologu Dr. Daumantu Stumbriu.
– Apie vyrus buvo mažai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, mažai tyrimų. Tai yra svarbu, nes, kaip bebūtų, šiuolaikinėj visuomenėj sprendimą susilaukti vaikų priima du žmonės, tai nėra vieno žmogaus sprendimas. Kita vertus, mes turime tam tikrą grupę vyrų, kurie neturi vaikų, ir ankstesni tyrimai rodo, kad tie vyrai susiduria su tam tikrais iššūkiais, jie priklauso tam tikrai socialinei ekonominei grupei.
– Tyrimas dar nebaigtas, bet gal jau turite bendrą vaizdą? Kodėl vyrai apsisprendžia neturėti vaikų, kokios aplinkybės tai lemia?
– Tai gali būti toks savanoriškas sprendimas neturėti vaikų. Mūsų pokalbiai su vyrais parodė, kad ta savanoriška bevaikystė nėra dominuojanti ir priežastys yra labai įvairios. Jei vyrai nusprendžia neturėti vaikų, tai gali būti kažkokie moraliniai dalykai. Yra žmonės, kurie tiesiog nemato savęs kaip tėčio, niekada nemėgo vaikų. Bet yra ir kitos svarbios gyvenimo istorijos, kur nėra žmonės nusistatę, nėra priėmę sprendimo neturėti vaikų, bet taip susiklosto gyvenimas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet pripažinkime, kad ir spaudimą turėti vaikų vyrai patiria mažesnį nei moterys.
– Jūsų pasakykime yra dalis tiesos, bet Europos socialinis tyrimas rodo, kad kai klausia žmonių, ar yra priimtina neturėti vaikų, arba teigiama, kad moteris privalo susilaukti vaikų, tie skirtumai yra labai panašūs.
– Ką vyrai jaučia? Kaip jie nupasakoja savo būseną, kai gyvena be vaikų?
– Vyrai svarstė: aš gal visai norėčiau turėti vaikų, bet nėra tinkamo būsto, mes nesame pasiruošę finansiškai, nerandu tinkamos partnerės. Vyrai, kurie neturi vaikų arba niekada nėra gyvenę su partnere, yra iš žemesnio socioekonominio sluoksnio. Ne visi, bet ta tendencija matoma. Jie yra šiek tiek prasčiau išsilavinę. Moterys Lietuvoje apskritai yra labiau išsilavinusios nei vyrai. Vadinasi, kai moterys ar vyrai renkasi partnerį, jie nori panašaus statuso.
– Šeimoje gyvenantys vyrai gyvena ilgiau nei tie, kurie gyvena vieni, be šeimos. Ar tiesa?
– Tą rodo visos populiacijos imties tyrimai pagal daugybę mirties priežasčių. Vidutinė gyvenimo trukmė vyrų, gyvenančių vienų, ne santuokoje yra trumpesnė. Ta tendencija pastebėta ir tarp moterų. Vyrai iš santuokos gauna daugiau.
– Ar jūsų tyrimas kažkaip padėtų tam pačiam gimstamumui? Arba kur bus naudojami tyrimo duomenys?
– Tyrimo duomenys svarbūs priimant tam tikrus šeimos politikos sprendimus. Viena vertus, mes sužinome, kas ta grupė, kuriai galbūt reikia kažkokios pagalbos arba kuri susiduria su tam tikrais iššūkiais. Ir mes galime planuoti tam tikras intervencijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda paskyrė keturis LRT tarybos narius2
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paskyrė keturis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius, du iš jų tęs darbą antrą šešerių metų kadenciją. ...
-
Atlikus vidinį Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus auditą, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą
Kilus įtarimams dėl galimų pažeidimų Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) vykdomoje veikloje, bendrovė atliko vidaus auditą, po kurio kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). STT patvirtina, kad atsižvelgus į pateiktą informa...
-
Darbą pradeda Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius M. Kairys5
Teisingumo ministerijoje Vilniuje penktadienį prisiekė naujasis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys, šiose pareigose pakeitęs kadenciją baigusį Virginijų Kulikauską. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą posėdžiavo Rusijos agresijai skirto tribunolo darbo grupė1
Lietuvoje penktadienį pirmą kartą posėdžiavo Specialaus Tribunolo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą steigimui skirta darbo grupė. ...
-
V. Rupšys: Vokietija dislokuos brigadą Lietuvoje, kai tik būsime pasirengę7
Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai raginant greičiau dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tai įvyks „kai tik mes būsime pasirengę“. ...
-
Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į teisėsaugą dėl kelių kultūros projektų finansavimo4
Dar nepabaigus audito, kuriame aiškinamasi, kaip meno kūrėjai panaudojo pernai Klaipėdos savivaldybės skirtus pinigus Kultūros ir meno sričių programų projektams, kreiptasi į prokuratūrą. Įtarimų sukėlė dviejų asociacijų ataskaitos. ...
-
Lietuvos kariuomenė gavo teleskopinius krautuvus „Kramer“8
Lietuvos kariuomenė gavo teleskopinius penkių tonų krautuvus „Kramer“. ...
-
Sužinokite, kokiuose kelių ruožuose gali tekti stovėti spūstyse
Ir vėl vasara, ir vėl vairuotojų prašoma kantrybės bei supratimo. Tam „Via Lietuva“ sukūrė specialią kampaniją „Mes jus suprantame. Supraskite ir mus“, skirtą svarbiausių 2024 metų darbų keliuose pristatymui. ...
-
Pašiurpęs gyventojas: gyvulio gaišena pusiau apkasta, gali bet kas prieiti2
Portalas kauno.diena.lt sulaukė prašymo pasidomėti, kodėl tarnybos nereaguoja į pranešimą dėl netinkamai užkasto negyvo gyvulio. ...
-
Atlyginimo kultūra darbovietėje
Viena galimų konfliktų darbovietėje priežasčių – netenkinantis atlyginimas. Darbuotojai, kurių lūkesčiai nesutampa su siūlomu atlyginimu, neretai praranda motyvaciją, jaučiasi neįvertinti, o kartais – pradeda dairytis kitos darbo vieto...