- LRT Televizijos laida „Specialus tyrimas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai gruodį Panevėžyje, daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo kieme, žiauriai nužudytas septyniolikmetis gimnazistas. Praėjus keliems mėnesiams po tragedijos, nusikaltimą tiriantys pareigūnai atsitvėrė tylos siena.
Jie sako, kad tokia taktika – būtina. Ar įgyvendinus policijos reformą, mūsų miestuose ir miesteliuose tapo saugiau?
Visos pajėgos – miesto centre?
Žinia apie viename iš Panevėžio daugiabučių kvartalo kiemų nužudytą moksleivį dar tą patį vakarą apskriejo miestą. Gyventojai dar nebuvo pamiršę tų pačių metų pavasarį Panevėžyje panašiomis aplinkybėmis nužudyto kito jauno vyro.
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Donatas Degenis sako, kad Panevėžys nėra išsiskiriantis miestas ir tokia situacija susijusi su policijos reforma. Pasak jo, įvykdžius reformą, miegamieji miestų rajonai liko apleisti.
„Pagrindines viešąsias erdves mes kaip ir apsaugome, o miegamieji rajonai tampa apleisti. Iš šio rezonansinio įvykio matome, kad įvykio vieta net nebuvo apšviesta. Tai yra miegamasis rajonas, vienas pagrindinių takų grįžtant tiek iš autobusų sustojimų, tiek iš darbų, ir labai keista, kodėl taip yra. [...] Tas pats patruliavimas... Aš labai sunkiai įsivaizduoju, kai yra panaikinti pėstieji patruliai, kaip policija, atlikdama viešą patruliavimą, gali reaguoti, prasukti per tuos miegamuosius rajonus ir patikrinti, kaip ten laikomasi rimties“, – sako miesto tarybos narys.
Įvykis sukrėtė ir visuomenę, ir teisėsaugą. Tačiau Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos srities vadovė Rasa Galkauskienė tvirtina, kad užuomazgų, jog mieste būtų susidariusios nusikalstamos grupuotės ir grįžtų laikai, kai Panevėžyje gyventojai jausdavosi nesaugiai, tikrai nėra.
„Prevenciškai nuolat tikrinama, nuolat aiškinamasi, ar nėra susidariusių kažkokių grupuočių, kuriuos veiktų kartu ir darytų nusikaltimus, tačiau šiuo metu, bent jau su šiuo nužudymu, tikrai nieko bendro nesiejame“, – sako R. Galkauskienė.
Profsąjungos vadovė: nusikalstamumas didės, pareigūnų mažės
Pareigūnų profesines sąjungas vienijančios asociacijos vadovė Loreta Soščenkienė dėl tokių nusikaltimų ir jų neištyrimo taip pat kaltina, jos teigimu, nesėkmingą policijos reformą. Ji įsitikinusi, kad, jeigu nebus imtasi jokių veiksmų, nusikalstamumas didės, vis daugiau pareigūnų paliks darbą.
„Tos optimistinės natos, kad pas mus į kolektyvą įsilieja šitiek daug norinčių (penki į vieną vietą)... Taip, tie žmonės turi aukštąjį išsilavinimą, jie tris mėnesius mokosi įvadiniuose kursuose. Koks tai gali būti specialistas ikiteisminiame tyrime, baudžiamajame procese po trijų mėnesių apmokymų? Taip galima kalbėti tik žmonėms, kurie patys nėra susidūrę su ikiteisminio tyrimo atlikimu, o specialistai puikiai supranta, kad per tris mėnesius gero specialisto neįmanoma paruošti“, – įsitikinusi L. Soščenkienė.
Jai pritaria ir miesto savivaldybės tarybos narys D. Degenis. Jis pastebi, kad po policijos reformos atnaujinta technika, transportas, tačiau, nors rezultatai apie mažėjantį nusikalstamumą ir didėjantį išaiškinamumą skamba gražiai, yra abstraktūs.
„Kiek tenka susidurti ir pačiam asmeniškai, kaip miesto gyventojui, su reagavimu į B grupės lygio iškvietimus, tai jie tikrai nepagerėjo – jie pablogėjo. Mes kalbame, kad galbūt pagerėjo reagavimas į A lygio iškvietimus. Bet nepamirškim, kad kiekviena situacija, kokia ji bebūtų, tam žmogui, kuris šaukiasi pagalbos, yra beprotiškai jautri“, – pastebi D. Degenis.
L. Pernavas: reforma buvo neišvengiama
Tačiau su priekaištais nesutinka policijos generalinis komisaras Linas Pernavas. Pasak jo, įvykdžius policijos reformą, visuomenė tapo saugesnė: daugiau policijos pareigūnų gatvėse, dvigubai daugiau reaguojančių ekipažų. Be to, pareigūnai geriau aprūpinami: gauna naujus automobilius, naują įrangą, naują uniformą.
„Įvykdytą reformą [vidaus reikalų ministras] įvertino teigiamai. Matome įvardintus nedidelius trūkumus. Suprantame, bendradarbiaujame su ministerija ir tikrai tuos trūkumus taisysime. Reforma buvo didelė, sudėtinga, tačiau neišvengiama. Turbūt dar pamenate, kai prieš keletą metų mes nenuvykdavome į įvykius, kadangi neturėjome automobilių, jie lūždavo. Neturėdavome kuro. Negalėdavome įforminti procesinių dokumentų, nes trūko popieriaus.
Dar geresnis, visai nesenas, turbūt pusantrų metų, pavyzdys, kai mūsų elitinis „Aro“ padalinys neturėjo neperšaunamų liemenių. Ir tada visi mes, visa visuomenė, turėjome susimesti pinigėlių, kad nupirktume keletą liemenių“, – pasakoja generalinis komisaras.
L. Pernavo teigimu, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų pastaraisiais metais mažėjo keliais šimtais, be to, jo teigimu, nusikalstamumo dinamika priklauso ir apskritai nuo visos situacijos valstybėje.
„Jeigu valstybėje ekonominė situacija gerėja, tai mažėja ir kitų nusikaltimų. Lygiagrečiai mažėja ir turtinių nusikaltimų. [...] Jeigu mes lygintume pastaruosius keletą metų, tai maždaug prieš penketą metų išaiškinamumas buvo 70 proc. Šiandien jis yra 81 proc. Nužudymų skaičius per pastaruosius 10 metų yra sumažėjęs dvigubai, o išaiškinamumas praėjusiais metais buvo lygus 100 proc.“ – dėsto L. Pernavas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje įvykdyta 5000 daugiau nusikaltimų nei 2016-aisiais.
Išsamiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Specialus tyrimas“ reportaže.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Naujasis Kalėjimų tarnybos vadovas: esminis tikslas – kad nuteistieji pas mus negrįžtų11
Teisingumo ministerijoje penktadienį priesaiką davęs ir penkerių metų kadenciją pradėjęs Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius Mindaugas Kairys teigia, kad pernai reformuota kalėjimų sistema žengė į naują istorinį etapą, kuris bus tęs...
-
Nacionalinio diktanto finale – 91 dalyvis1
Šeštadienį rengiamas nacionalinio diktanto finalas, į jį pateko 91 dalyvis. ...
-
Per rinkimus – stipresnės policijos pajėgos2
Sekmadienį vykstant prezidento rinkimams ir referendumui, policija stiprina pasirengimą – žada atidžiau stebėti viešąją erdvę, rinkimų dieną budės ir gausesnės uniformuotų bei neuniformuotų pareigūnų pajėgos. ...
-
Seime vyks Demokratijos žinių konkurso finalas4
Šeštadienį Seimo rūmuose Vilniuje vyks Demokratijos žinių konkurso finalas. ...
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė8
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys9
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
Š. Narbutas: ne aš šioje istorijoje buvau svarbiausias25
Ketverius metus teisėsaugos tryptas verslininkas, visuomenininkas Šarūnas Narbutas galutinai išteisintas. „Neišprotėjau, nepalūžau, nors spaudimas buvo daromas didžiulis“, – sako jis. ...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją3
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
G. Landsbergis britų televizijai: V. Putinas blefuoja apie branduolinio ginklo panaudojimą
„Raudonas linijas reikia brėžti ne Vakarams, bet Vladimirui Putinui“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per BBC pokalbių laidą „Hard Talk“. ...