- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kyšių sveikatos sektoriuje mažėja, bet sritis išlieka viena korumpuočiausių, rodo „Eurobarometro“ tyrimas.
Kaip trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), šįmet kyšį sveikatos sektoriuje per pastaruosius 12 mėnesių nurodė davę 4 proc. gyventojų (pernai – 7 proc.). Tai yra penkis kartus mažiau nei 2013-aisiais, kai kyšį nurodė davę 21 proc. gyventojų.
Daugiau kaip pusė (53 proc.) nurodžiusiųjų, jog per pastaruosius metus davė kyšį, tvirtino tai darę, nes jautė, jog reikėjo, skirtingai negu ES, kur tokių respondentų dalis sudarė tik 29 procentus. Lietuvoje gydytojai paprašė arba tikėjosi kyšio iš kas šešto gyventojo (17 proc.), kai ES – iš kas ketvirto (27 proc.)
Anot tyrimo, Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindinės institucijos ir sritys, kurios suvokiamos kaip labiausiai korumpuotos, nesikeitė – tai sveikatos priežiūros sistema, nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens politikai, politinės partijos, viešųjų pirkimų konkursams vadovaujantys valstybės tarnautojai ir statybų leidimus išduodantys valstybės tarnautojai.
Lietuvoje gydytojai paprašė arba tikėjosi kyšio iš kas šešto gyventojo (17 proc.), kai ES – iš kas ketvirto (27 proc.).
Lyginant šį pokytį per dešimties metų laikotarpį, visų minėtų sričių vertinimai pablogėjo, išskyrus sveikatos priežiūros, kurios skaidrumo vertinimas pagerėjo.
Dauguma gyventojų mano, kad korupcija Lietuvoje paplitusi
Tyrimas rodo, kad korupcijos paplitimo suvokimas Lietuvoje išlieka aukštas – 83 proc. apklaustųjų mano, kad korupcijos problema mūsų šalyje yra paplitusi.
Vis tik, anot tyrimo, per pastaruosius 12 mėnesių patyrę ar tapę korupcijos atvejo liudininkais antrus metus iš eilės įvardija tik 7 proc. gyventojų (ES vidurkis – 6 proc.). 2013 metais šis procentas siekė 25.
„Nors matome ir pozityvių pokyčių, kovos su korupcija vertinimas tarp gyventojų išlieka iššūkiu tiek ES, tiek Lietuvoje. Turime ir toliau siekti, kad Lietuvoje būtų daugiau sėkmingų baudžiamojo persekiojimo atvejų, ypač – sisteminėse ir didelę žalą valstybei darančiose korupcijos bylose, kurie didintų visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymu ir panaikintų bet kokias abejones pranešti apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus“, – pranešime cituojamas STT direktorius Linas Pernavas.
Nors matome ir pozityvių pokyčių, kovos su korupcija vertinimas tarp gyventojų išlieka iššūkiu tiek ES, tiek Lietuvoje.
Pasak tyrimo, korupciją toleruojančių asmenų Lietuvoje per pastaruosius metus sumažėjo nuo 46 proc. 2022 metais iki 40 proc. šįmet, tačiau rodiklis vis dar viršija ES vidurkį (36 proc.).
Gyventojai taip pat tapo nepakantesni bet kokioms korupcijos formoms – dovanoti dovaną, daryti paslaugą arba duoti pinigų už viešąją paslaugą nėra priimtina 72 proc. gyventojų, kai pernai buvo 66 proc., o 2013 metais – 44 procentai.
Korupcija – verslo kultūros dalis, mano gyventojai
Anot tyrimo, daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) žino, kur pranešti apie korupciją. Šis rezultatas antrus metus iš eilės lenkia ES vidurkį ir kaimyninių valstybių rezultatus.
Labiausiai dėl korupcijos pranešimo gyventojai pasitiki policija (42 proc.), specializuota antikorupcine agentūra (35 proc.) ir žurnalistais (27 proc.). STT Lietuvoje antrus metus iš eilės yra tarp trijų didžiausią pasitikėjimą, pranešant apie korupciją, turinčių antikorupcinių institucijų Bendrijoje.
Nors gyventojai žino, kur pranešti apie korupciją, tik 5 proc. respondentų, tiesiogiai susidūrę su korupcijos atvejais, apie tai pranešė. Pagrindinės priežastys, kodėl asmenys nurodo nepranešantys, išlieka tos pačios kaip ir praėjusiais metais: nuostatos, kad sunku kažką įrodyti (42 proc.), už korupciją atsakingi asmenys nebus nubausti (40 proc.), nėra apsaugos tiems, kurie praneša apie korupciją (34 proc.).
dovanoti dovaną, daryti paslaugą arba duoti pinigų už viešąją paslaugą nėra priimtina 72 proc. gyventojų.
Tyrimas rodo, kad manančių, jog politinių partijų finansavimas yra pakankamai stebimas ir yra užtikrinamas jo skaidrumas Lietuvoje – 22 procentai. Per daug glaudūs ryšiai tarp verslo ir politikos, daugumos gyventojų (83 proc.) nuomone, veda link korupcijos, o vienintelis kelias į verslo sėkmę – politinių ryšių turėjimas (65 proc.).
Be to, didesnė gyventojų dalis (66 proc.) mano, kad korupcija yra verslo kultūros dalis, tačiau kartu jie taip pat sutinka su teiginiu, kad favoritizmas ir korupcija kliudo verslo konkurencijai (69 proc.).
Kas trečias Lietuvos gyventojas (35 proc.) mano, kad Lietuvoje yra sėkmingų baudžiamojo persekiojimo atvejų, atgrasančių nuo korupcijos (ES vidurkis – 34 proc.).
Vis tik dauguma gyventojų (76 proc.) mano, kad sisteminės korupcijos bylos yra tiriamos nepakankamai (ES – 67 proc.). Be to, ketvirtadalis (25 proc.) respondentų abejoja, jog priemonės prieš korupciją yra taikomos nešališkai ir be paslėptų motyvų (ES rodiklis – 35 proc.).
Tyrimas rodo, kad suprastėjo gyventojų vertinamos Vyriausybės pastangos kovoti su korupcija – tik 24 proc. respondentų laiko jas efektyviomis (pernai – 30 proc.).
„Eurobarometro“ tyrimo apklausoje, kuri vyko 2023 metais balandį-gegužę, dalyvavo 26 404 respondentai, iš jų 1005 – Lietuvos gyventojai. ES gyventojų apklausa apie korupciją yra kartojama kas kelerius metus nuo 2005 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Grėsmę Lietuvos saugumui keliantis Rusijos pilietis V. Vodo išsiųstas į Rusiją4
Grėsmę Lietuvos saugumui keliantis Rusijos pilietis Vladimiras Vodo penktadienį išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. ...
-
Rusijos pilietybės atsisakęs milijardierius: ar Kremlius kovotų su dvejomis valstybėmis vienu metu
Kazachstane įsikūrusios Centrinėje Azijoje ir Rytų Europoje brokerio paslaugas teikiančios bendrovės „Freedom Finance“ vadovas, Rusijos pilietybės 2022 m. atsisakęs verslininkas Timūras Turlovas sako nemanąs, kad Kremliaus režimas galėt...
-
Neblaivi progimnazijos direktorė kolegoms teigė gėrusi ne alkoholį, o vaistus7
Klaipėdoje per metus jau antras atvejis, kai švietimo įstaigos vadovė darbe pasirodo neblaivi. Dėl to anksčiau pareigų neteko darželio vedėja. Dabar tokie įtarimai krito ant progimnazijos direktorės. ...
-
Į Lietuvą atklydusi meška po trijų valandų grįžo į Baltarusiją13
Kabelių užkardos pasieniečiai fiksavo, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą sieną kirto meška. Europos Sąjungos teritorijoje ji praleido apie tris valandas ir raistu sugrįžo į Baltarusiją, pranešė Valstybės si...
-
Kyviškių aerodrome rengiama Dronų diena1
Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Gynybos resursų agentūra penktadienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, organizuoja Dronų dieną. ...
-
Gegužės 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 24-oji, penktadienis, 21 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 4.59 val., leidžiasi 21.33 val. Dienos ilgumas 16.34 val. Mėnulis (pilnatis) leidžiasi 4.46 val., teka 23.39 val. Vardadieniai: Gerardas, Gina, Joana, Vilmantas, Vincentas, Žaneta...
-
Panevėžyje – liūtys ir kruša1
Kai kuriuos Lietuvos rajonus pastarosiomis dienomis skalbia liūtys, kruša, griaudi perkūnija. Ketvirtadienį dideli ledėkai krito Panevėžyje. ...
-
Organizuojama iniciatyva „River Cleanup“: kviečia vasarą pasitikti švaresnėse poilsio zonose8
Jau šį savaitgalį Lietuvoje organizuojama kasmetinė upių ir jų pakrančių švarinimo iniciatyva „River Cleanup“. Savanoriai skatinami burtis į komandas, surinkti paupiuose vis dar aptinkamas stambiagabarites, pakuočių ir kitas...
-
Orai Lietuvoje: kartu su vasariška šiluma gausiai lis, pabirs kruša
Nors vasariški orai Lietuvoje, atrodo, jau įsitvirtino ir šiluma džiugina šalies gyventojus kiekvieną dieną, sinoptikai įspėja – artėja liūtys, perkūnija ir net kruša. ...
-
Prie valstybės sienos VSAT pareigūnai patruliuos ir su naujais keturračiais3
Lietuvos pasieniečiai prie valstybės sienos patruliuos keturračiais motociklais. ...