Quantcast

Atšvęsti mirtį

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas profesorius Andrius Macas viešai yra pasakojęs apie vieną šviesiausių ligonio išėjimų į anapus.

Medicina buvo bejėgė ir, nors žmogus buvo sąmoningas, tapo aišku: jis net paros neišgyvens. Gydytojas su kunigu prie mirštančiojo lovos praleido porą valandų. Pasak gydytojo, pokalbis sukosi apie linksmus dalykus. „Neatsimenu, kada intensyvios terapijos skyriuje tiek daug juokiausi kartu su ligoniu ir kapelionu, – Žinių radijui yra pasakojęs A.Macas. – Tai yra pavyzdys, kuris mane įkvėpė. Man tai parodė, kad net ir pabaigos akimirkos gali būti šviesios, visai nereikia dirbtinių pabaigų. Jos tiesiog ateina, ištinka, o žmogus gali būti pasiruošęs.“

„Kai numirsiu, geriau surenkite vakarėlį“, – dainuoja jaunas britų dainininkas George'as Ezra. Parašyti šią linksmą dainą jį įkvėpė vienoje Karibų jūros salų matytas mirusiųjų garbei surengtas vakarėlis, kai tiesiog gatvėje buvo gaminamas maistas, klausomasi garsios muzikos ir šokama. Primena meksikiečių Mirusiųjų dieną, ar ne? Jie tiki, kad tada į gyvųjų pasaulį sugrįžta mirusieji – kartu pavalgyti, išgerti ir pasilinksminti.

Galbūt ateityje ir mes išmoksime atšvęsti mirtį? Tiesa, švęsti savo mirtį visada norėtųsi kitą dieną. Ne šiandien.

Mums, lietuviams, švęsti mirtį vis dar atrodo nepriimtina. Kažką panašaus į mirties šventimą siūlantis Helovinas (tiesa, kartais paviršutiniškas ir labai komercinis) prigijęs tik tarp jaunimo ir vaikų. Jei nuomonės apie šią šventę paklausi vyresnių – gali sulaukti atsakymo, esą tai šėtono garbinimas. Juolab kad ir iš Katalikų bažnyčios atstovų vis išgirstama pasvarstymų, kad Helovino švęsti nevalia. Tačiau oficialios Katalikų bažnyčios pozicijos šiuo klausimu nėra. Štai Airijos, šalies, kur Katalikų bažnyčios tradicijos labai gilios (kadaise tapusios pretekstu Airijai atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės), gyventojai šiuo metu ir mirusius kapuose aplanko, ir Heloviną atšvenčia, kaip sakoma, pagal visą programą – su kostiumais, gąsdinimais ir saldainiais. Airijos Katalikų bažnyčios atstovai tuo nei stebisi, nei piktinasi. Nenuostabu – juk Helovinas kilęs iš šios keltiškos šalies.

Taigi, galbūt ateityje ir mes išmoksime atšvęsti mirtį? Tiesa, švęsti savo mirtį visada norėtųsi kitą dieną. Ne šiandien.


Šiame straipsnyje: VėlinėsHelovinasAndrius Macas

NAUJAUSI KOMENTARAI

TAIKOS !!

TAIKOS  !! portretas
...nesamone.Mirusiuju ATMINTIES diena yra ne shvente !!! ,o shventa !! ishkeliavusiu AMZINYBEN diena ,ramybes ir apmastymu diena. Tik laukiniai gali [tyciotis, lyg skarmaliai,] Katalikui!! laukiniu maivymasis nepriimtinas ir Atgrasus .Nepriimtina ,,kas pries MUSU prigimti;shvesti --GIMIMA ! tai garbinga ir dziugu,,,bet mirti?! nngedinga ,,,tai rimties momentas

Azuolas

Azuolas    portretas
Būtų gerai. Pagarbiai
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    3
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    6
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    13
Daugiau straipsnių