- Edwardas Lucasas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Istorija gali atrodyti kaip puikus ginklas – kol jis neatsigręžia prieš jus pačius. Šia tiesa įsitikino Kremlius, artėjant 1917-aisiais Rusijoje įvykusių revoliucijų metinėms.
Dėl senojo ir naujojo kalendoriaus skirtumų Vasario revoliucijos pradžia atitinka dabartinę kovo 7-ąją, o Spalio revoliucijos – lapkritį.
Tačiau istoriografijos keblumai nustelbia kalendoriaus permainas. 1917-ieji aiškiai yra svarbūs: Rusijos švietimo ministras Vladimiras Mendinskis juos pavadino svarbiausiu istoriniu įvykiu nuo Kristaus prisikėlimo. Planuojamas didelis paradas. Tiktai ką iš tikrųjų minės šiuolaikinė Rusija?
Galbūt Romanovų dinastijos žlugimą? Pirmojo pasaulinio karo skerdynių pabaigą? Trumpą šešių mėnesių politinės laisvės eksperimentą, vadovaujant Aleksandrui Kerenskiui? Ar negailestingų ir beprincipių Lenino ir Trockio triumfą bei vėlesnius septyni dešimtmečius trukusį komunistų valdymą?
Kiekviena iš šių sukakčių yra kebli. Jeigu džiaugiatės Romanovų žlugimu, tuo pačiu besąlygiškai pripažįstate, kad jų naudotas autokratijos, nacionalizmo ir ortodoksijos receptas vedė į aklavietę. Jis trukdė Rusijai tapti modernia, industrializuota šalimi su stipria viduriniąja klase ir nepriklausomomis institucijomis. Ši padėtis pernelyg panaši daugeliui mūsų dienų rusų, spaudžiamiems stagnuojančio ir griežto Putino režimo.
Kerenskis – irgi probleminis veikėjas. Jis kartu savo bendražygiais reformų šalininkais gali būti kritikuojamas dėl savo neveiksmingumo arba laikomas paprastu rūmų perversmininku. Vis dėlto kritikuodami jų idėjas aiškiai palaikytumėte jų varžovus.
Bolševikus girti itin sunku. Pašaliečiai gali labiausiai pabrėžti jų kraugerišką būdą. Tačiau Rusijos valdantiesiems svarbiausia visai kas kita. Bolševikų ekonominės idėjos buvo pragaištingos, taip pat itin egalitarinės ir puritoniškos. Šis akcentas opus šalyje, valdomoje ypač turtingų žmonių, liūdnai pagarsėjusių savo prabangiu gyvenimo būdu. Komunistai persekiojo Rusijos Ortodoksų Bažnyčią (dabartinė Putino režimo ideologinę tvirtovę). Jie taip pat tikėjo, kad reikia suteikti etninėms mažumoms teisę vartoti savo kalbas, o ši idėja dabartinės Rusijos požiūriu yra itin destrukcinė.
Vienas atsakymas būtų vertinti 1917-uosius neutraliai – kaip neramų istorinį laikotarpį, kurį dera tyrinėti ir apmąstyti, o ne triukšmingai šlovinti arba atgailauti. Būtent taip dauguma Europos šalių vertina savo senus ir skaudžius įvykius – pavyzdžiui, Reformaciją. Svarbiausia – ne stengtis išsiaiškinti, kad buvo teisus, o suprasti, kas nutiko, ir pasirūpinti, kad nebedarytume tų pačių klaidų.
Jeigu Kremliaus istoriokratai mėgintų šitaip elgtis, iškiltų virtinė kitų problemų. Jeigu vertinsite 1917-ųjų įvykius kaip neutralų studijų objektą, kodėl toks pats objektas negalėtų būti Didysis teroras, Molotovo-Ribbentropo paktas, sovietinės imperijos kūrimas po 1945 metų arba nesugebėjimas įvykdyti destalinizacijos po diktatoriaus mirties?
Labai nepatogu, kad atsakymų į šiuos klausimus galima rasti prie pat Kremliaus durų. Be to, jie netgi galėtų iškelti klausimų dėl ryšių tarp sovietinės KGB ir šiuolaikinių Rusijos saugumo tarnybų, Komunistų partijos slaptųjų fondų likimo po 1991 metų. Gali būti keliamas klausimas, kas 1999 metais organizavo daugiabučių namų sprogdinimus, itin parankiai įbauginusius Rusijos gyventojus ir padėjusius anksčiau niekam nežinomam ponui Putinui per kelis mėnesius tapti populiariausiu šalies politiku.
Galbūt lengviausias atsakymas – suversti visą kaltę užsieniečiams. Šios linijos laikomasi neseniai dienraščio „Komsomolskaja praveda“ paskelbtame straipsnyje, kuriame teigiama, kad Leninas, Trockis ir kiti tebuvo klastingų ir kištis mėgstančių (vokiečių ir britų) slaptųjų tarnybų įrankiai. Šiam aiškinimui stinga logikos, bet jis atitinka Kremliaus propagandos mašinos bendrąjį kursą: vaizduoti Rusiją kaip tvirtovę, apsuptą piktavalių ir meluojančių priešų.
Na, o aš kovo 7-ąją kelsiu taurę už drąsų, nors ir pasmerktą Kerenskį.
----------
E. Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Die Krim gehört uns!8
Sovnarkomo (Liaudies Komisarų Sovieto) atstovai išvedė Rusiją iš Didžiojo karo (1914–1918), tačiau dėl steigiamojo susirinkimo numarinimo širstantys eserai (socialistai revoliucionieriai) nesiruošė pripažinti pralaim...
-
Pastatų įtaka klimato kaitai2
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statyb...
-
Kas per tautybė?9
Atrodė, Vilniaus krašto gyventojus telkia vilnietis V. Tomaševskis, bet, paaiškėjo, panašiai gali telkti ir kaunietis E. Vaitkus. Ir dar paaiškėjo: problemos svorio centras nėra nei E. Vaitkus, nei V. Tomaševskis. ...
-
Jūrlapių braižymas4
Naujasis Rusijos Federacijos gynybos ministras Andrejus Removičius Belousovas naujajame poste vos daugiau nei dešimt dienų, o štai jau ėmė ir sužibėjo. Kalba ne apie jo griežtą dienotvarkę, kuri tapo vieša kibernetiniams auksarank...
-
Konservatorius: kodėl Kauno vadovas užstrigo praeityje?52
Kažkas atsitiko Kauno merui. Žmogus, kuris kalbėjo apie svajonę, kad Kaunas bus kaip Niujorkas, paniro į atsiminimus apie Kauną ir Lietuvą prieš dešimtmetį. ...
-
Kad išsvajotos atostogos neapkarstų
Artėjant vasarai visos mintys sukasi apie laukiantį poilsį, keliones ir nekasdienes patirtis. Aptarkime, ką pravartu apgalvoti, kad šios nekasdienės patirtys neapkarstų, pavyktų išvengti netikėtų išlaidų ir netektų permokėti u...
-
Į kuriuos vartus beldžiamės?1
Sovietų okupacijos metais turėjome idealias sąlygas išmokti okupantų kalbą, anglų, vokiečių ar prancūzų dauguma mokėsi tik formaliai, be vilties kada nors ją panaudoti. Grįžus į laisvąjį pasaulį tapo aišku: svetima kalba –...
-
Kas mokės pensijas senstančiai visuomenei?6
Vienas svarbiausių šiandienos iššūkių Lietuvai yra demografinė situacija. Pastaraisiais metais Lietuva susiduria su gimstamumo mažėjimu ir senėjančia visuomene. Tai turi įtakos ne tik socialinei apsaugai, bet ir visai šalie...
-
Trys raidės – lyg stichinė nelaimė22
Vis dar kažkur gyvuojančio Sąjūdžio atstovai kreipėsi į Prezidentą, Seimo ir Vyriausybės vadovus beigi visą tautą ir pareikalavo atšaukti 2022-ųjų sausio 18 dieną priimtą įstatymą, kuriuo įteisintas trijų raidžių „w“, &b...
-
Gurmanų saulė ir UV spinduliai1
Lietuviai gyvena gerai. Rengiasi gražiai. Valgo skaniai. Ir vis pro petį pasidairo į latvius, estus – jie tai turi mišlenų, o mes niekaip nepramušame. Tad pernai gruodį ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės p...