.png)
- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Zigmas Jurevičius
Nors už lango vis dar karaliauja žiema, sporto sirgaliai mintimis vis dažniau nusikelia į ateinančią vasarą. Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių lieka vos penki mėnesiai. Prieš didžiausią ne tik šių metų, bet viso olimpinio ciklo įvykį Lietuvos sporto lyderiai mums siunčia skambią žinią.
Treji metai nuo kovidinių Tokijo žaidynių prašvilpė taip greit, kaip Rūta Meilutytė praėjusią savaitę Dohos baseine išplėšdama aukso medalį. Kaunietės karjeroje tai buvo jau aštuntasis planetos pirmenybių ilgajame (50 m baseine) apdovanojimas ir trečiasis paeiliui tos pačios rungties pasaulio čempionės titulas. Fenomenalūs pasiekimai... Ypač žinant, kad vadinamajame trumpajame baseine (25 m ilgio) vykstančiuose čempionatuose konkurencija būna kur kas mažesnė. Nepamirškime ir to, kad Rūta buvo jau atsisveikinusi su profesionaliu sportu, o nuo pirmojo jos aukso Barselonoje praėjo daugiau nei dešimtmetis! Tiek laiko išsilaikyti vienos konkurencingiausių rungčių elite yra velniškai sudėtinga. O į tą viršūnę sugrįžti po kelerių metų „klaidžiojimų“ – neįtikėtina. Tiesa, būtent dėl tų ieškojimų Rūta sugrįžo nepalyginamai tvirtesnė nei buvo pirmajame savo karjeros etape. Dabar ji – nebe ta trapi Auksinė žuvelė, pribloškusi net pati save paauglišku triumfu 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. Ji nebe tas talentingas, bet viduje užspaustas vaikas, giliai slepiantis savo emocijas ir vaikystės išgyvenimus.
Dabar Rūta – brandi asmenybė. Galbūt ne greitesnė, nei savo geriausiais laikais, bet stipresnė, nei bet kada anksčiau. Įveikusi depresijas, nurimusi, bet drauge vis dar labai motyvuota. O svarbiausia, kaip pati sako, nebijanti pralaimėti. O tai yra labai daug. Nes kai veiki su įkvėpimu, sąmoningai ir be baimės suklysti, esi pasmerktas sėkmei. Kokios spalvos bus toji sėkmė – auksinės, sidabrinės ar kitokios – pamatysime ateinančią vasarą Paryžiuje. Bet kuriuo atveju R. Meilutytė ten dalyvaus kaip nugalėtoja. Įrodžiusi, kad gyvenimo pergalės yra svarbesnės net už olimpines.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Vilniaus „Žalgiris“ – G...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
Eisena Pasaulinės mamų psich...
-
Serialo „Ne tau, Martyna!...
-
Įkurta kairioji partija „KA...
-
Rezervo kariai atvyko į kari...
-
Profesinių sąjungų eitynės...
-
Ledo ritulio rungtynės: Lietu...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Sunkvežimių eilė link Medin...
-
Juoda – tai baltaJungtinių Tautų Saugumo Tarybos daugumos turėjo nė kiek nenustebinti kreivais minčių vingiais ne pirmąkart pasižyminčio Rusijos atstovo V. Nebenzios kritika dėl naujai parengto rezoliucijos projekto, šįkart liečiančio bosnių musulmonų gen...
-
Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energijaStatistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...
-
Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas4Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...
-
Rinkimų kampanija lygi nuliui7Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...
-
Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?3Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...
-
(Ne)reikalingos knygosUžbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...
-
Vagių ir šliundrų sovietai19Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...
-
Mergelė Bufetava6Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...
-
Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato4Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...
-
Timūras be būrioPotvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...