Quantcast

Kultinė Vėlinių paradigma

Iš spalvotos naktinės nebūties vėl iškviečia žadintuvas. Kaip ten dienos pradžios kasdienybei meldėsi visų laikų didžiausias Lietuvos poetas Gintaras Patackas? Citatos iš atminties ekspromtų: „Tai rytas kiša žiovulį į kumštį, iš džiovininko plaučių prarūkytų išplaukia mėlyna debesija“... „Manęs tu laukei laukdama ko kita – gėlių iš turgaus, vasaros suknelės, išsiuvinėtos ašarų rasa“...

Tikras reminiscencijų paradas. Geriau nepasakytų net ir pats Cesaris Vallejo’as, taip pat kažkada siūlęs atitolinti nuo jo tą taurę.

Vėlinių savaitė baigėsi – tegyvuoja besitęsiančios būties Vėlinės. Ypatinga nuotaika, kuri būdinga tik šiam metų laikui ir tai progai – savotiška romuva, apsivalymas, tyli indulgencijų mugė, paremta iš tamsos kylančiu nenusakomu ilgesiu.

Vėlinių savaitė baigėsi – tegyvuoja besitęsiančios būties Vėlinės.

Tai laikas, kai daugelis, atsidūrę tarp žvakelių ir tų baltų gėlių („iš turgaus“), ima jausti niūrų nebūties aromatą ir su juo susijusią nepaaiškinamą prasmę, kurios suvokti žmogui neleidžia Apvaizda.

Veikiausiai tai apskritai net negali būti suvokta, gal tik šiek tiek pajaučiama intuicijomis, kurias sužadina juslės: smilkstančio parafino kvapas, žiburėlių atspindys akyse, salstelėjęs šlapių gėlynų dvelksmas. Žmogus juk irgi yra augalas, kaip kažkada biologizavo Julienas Offray de La Mettrie. Turi ir purką, ir piestelę, ir kitus augalijos požymius, reiškiančius tą pačią gamtinę tapatybę. Ir ribotumą susivokti. Nes Apvaizdai gyvastis tėra tik dar viena materijos interpretacija.

Niekas niekada neatsakė ir neatsakys į tiesmuką materializmo klausimą, kam apskritai reikėjo sudygti šitoje Žemėje? Vardan kokio fizinio, o gal metafizinio reikalo? Iš kur čia tas didis poreikis atsirasti kam nors iš ko nors?

Ir vėl iš spalvotos naktinės nebūties iškviečia žadintuvas. Vėlinių savaitė baigėsi – gyvenimo Vėlinės tęsiasi.

Ir dar tęsis niekam nežinomą laiką.


Šiame straipsnyje: Vėlinėsbūtisgyvenimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Elija

Elija portretas
po velniųųųų

Elija

Elija portretas
sorry 2 klaidos

Anonimas

Anonimas portretas
ten, kapinėse mirusiųjų Sielų tiesiog nėra. Jos vaikštinėja žemėje. Tarp mūsų. Pakvietus lengvai užmezga pokalbį. Ypač menininkų sielos atviros. Komos būsenos puiki terpė pabendrauti, kol nejučiomis prisikvieti Jų visus namus. Puota tobula nes pats sau tampi išprotėjqs šizofrenikas. O iš tikrųjų tai tik jautruma, leidžianti bendrauti su kuo tik norisi. Egipte to išmokė vyrukai. Kalbėtis akimis. Man tai tapo įprasta ir kasdieniška. Taigi tik mirę ir eina į kapines. Vien toks laidojimo būdas yra neleistinas, iškreiptas ir nerandamas Visatos Tiesos bibliotekoje. Kaip reikalinga laidoti žino Egiptiečiai. Sudeginimas ir pelenų išbarstymas vėjyje. Taip yra dar mumuijos. Bet pavojus tame, kad pažadintos Jų sielos mielai apsigyvena Tavąjam kūne. Esu mumija. Sena sena 1500m senumo baisuoklė. Štai kodėl lengvai susišneku su sielomis. Ir tuo didžiuojuosi........... Asketė 14 11 14 22:7 4:7 11 29=11=47
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Atsarginiai piliečiai
    Atsarginiai piliečiai

    Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėj...

    3
  • Aikštei reikia konkretumo
    Aikštei reikia konkretumo

    Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...

    6
  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    6
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

    1
  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    19
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
Daugiau straipsnių