- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį transliuotame interviu pareiškė, kad Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) politika Gazos Ruožo atžvilgiu yra klaida.
Didėjant įtampai dėl Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo aukų skaičiaus ir itin prastų sąlygų Gazos Ruože, tai buvo vieni griežčiausių prezidento komentarų B. Netanyahu atžvilgiu.
„Manau, kad tai, ką jis daro, yra klaida. Aš nepritariu jo požiūriui“, – nurodė J. Bidenas JAV ispaniškai transliuojančiam televizijos tinklui „Univision“.
Interviu J. Bidenas pakartojo, kad praėjusią savaitę Izraelio dronų smūgis, per kurį žuvo septyni JAV įsikūrusios maisto labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ (WCK) darbuotojai Gazos Ruože, ir po to įvykęs pokalbis su žydų valstybės ministru pirmininku kėlė pasipiktinimą.
„Todėl raginu izraeliečius paskelbti paliaubas, leisti ateinančias šešias ar aštuonias savaites į šalį tiekti visą maistą ir vaistus“, – sakė prezidentas.
Šios interviu metu išsakytos pastabos skiriasi nuo ankstesnių komentarų, kuriuose jis teigė, kad „Hamas“ turi susitarti dėl ugnies nutraukimo ir įkaitų paleidimo.
Manau, kad tai, ką jis daro, yra klaida. Aš nepritariu jo požiūriui.
J. Bidenas taip pat padidino spaudimą Izraeliui, kad šis į palestiniečių anklavą įsileistų kuo daugiau humanitarinės pagalbos, ir pareiškė, kad susisiekė su Saudo Arabijos, Jordanijos ir Egipto lyderiais, kurie jau pasirengę tiekti maistą į karo nuniokotą teritoriją.
„Nėra jokio pasiteisinimo nesirūpinti šių žmonių medicininiais ir maisto poreikiais. Tai reikia padaryti dabar“, – sakė jis.
Šis naujausias J. Bideno interviu rodo, kad prezidento politika Izraelio atžvilgiu iš esmės pasikeitė po to, kai praėjusią savaitę žuvo septyni WCK darbuotojai ir ši situacija sukėlė visuotinį pasipiktinimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vengrų ministras: Budapeštas plėtos bendradarbiavimą su Minsku, bet paisys sankcijų1
Baltarusijos sostinėje su darbo vizitu viešintis Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) trečiadienį pareiškė, kad Budapeštas plėtos bendradarbiavimą su Minsku, tačiau paisys Maskvos sąjunginink...
-
Po incidento pasienyje su Baltarusija Lenkija vėl nori atkurti buferinę zona
Po to, kai pasienyje su Baltarusija peiliu buvo sužalotas karys, Lenkija vėl nori atkurti buferinę zoną prie ES išorės sienos. Reikalinga „maždaug 200 metrų buferinė zona ten, kur Lenkijos valstybei būtina imtis efektyvių veiksmų“...
-
Tiriant galimą Rusijos kišimąsi, atliktos kratos vieno EP darbuotojo biuruose ir namuose
Pareigūnai, vykdydami Belgijos tyrimą dėl Rusijos kišimosi į Europos Parlamento rinkimus ir korupcijos, trečiadienį apieškojo vieno Europos Parlamento darbuotojo biurus Briuselyje ir Strasbūre, taip pat jo namus Briuselyje, praneš...
-
Ukrainoje lankosi JAV iždo departamento pareigūnas
Kyjive trečiadienį lankosi aukšto rango JAV iždo departamento pareigūnas, kuris su Ukrainos vyriausybės pareigūnais kalbėsis apie Vašingtono finansinę paramą, pastangas sugriežtinti Maskvai taikomas sankcijas ir planus panaudoti į&scar...
-
Apie 200 Sakartvelo NVO pasižadėjo nesilaikyti „užsienio įtakos“ įstatymo
Daugybė Sakartvelo nevyriausybinių organizacijų trečiadienį pažadėjo pasipriešinti prieštaringai vertinamam „užsienio įtakos“ įstatymui, kuris kritikuojamas dėl panašumo su opoziciją slopinančiu Rusijos teisės akt...
-
ES agentūros vadovas: dvigubai padaugėjo kibernetinių atakų, už daugelio slypi Rusija
Pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjungoje padvigubėjo trikdančių kibernetinių atakų, kurių daugelį surengė Rusijos remiamos grupuotės, teigė vyriausiasis už kibernetinį saugumą atsakingas ES pareigūnas. ...
-
Per 11 dienų prie ES sienų – per 1,3 mln. klastočių: dominuoja gaminiai iš Turkijos ir Kinijos
Praėjusių metų gegužę Bulgarija ir Portugalija kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ iniciavo tarpvalstybinių bendrų veiksmų dienas (JAD), skirtas kovai su suklastotų prekių kontrabanda prie ES išorės...
-
Švedija pažadėjo skirti 1,25 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai
Švedija trečiadienį įsipareigojo Ukrainai skirti 13,3 mlrd. kronų (1,25 mlrd. JAV dolerių) karinės pagalbos, Kyjivui susiduriant su Vakarų delsimu teikti paramą gynybai nuo Rusijos agresijos. ...
-
Baltarusija stabdo dalyvavimą Europos ginkluotės sutartyje
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą, kuriuo sustabdė šalies dalyvavimą sutartyje, ribojančioje įprastinių pajėgų dislokavimą Europoje – tą patį jau anksčiau padarė Rusija. ...
-
Vokietija ir Prancūzija nori stiprinti Europos gynybinius pajėgumus
Dėl pasikeitusios saugumo padėties Vokietija ir Prancūzija nori plėsti Europos gynybinius pajėgumus. „Europos Sąjunga turi tapti tikru geopolitiniu veikėju ir saugumo garantu, galinčiu reaguoti į šiandieninius saugumo iššūk...