– Manau mes pereiname nuo padrąsinimo prie patikimų atgrasymo priemonių. Tam dedame didžiulius resursus – tiek JAV, tiek šalys sąjungininkės dislokuos minėtuosius keturis batalionus.

Lenkijoje batalionui vadovaus JAV, Lietuvoje – Vokietija, Estijoje – Jungtinė Karalystė, Latvijoje – Kanada. Pridėkite prie to milijardus dolerių ir gausite pačias rimčiausias atgrasymo priemones nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Žinoma, įvykiams toliau klostantis, mūsų kariuomenės strategai, Aljansas ir šalių lyderiai atitinkamai tarsis. Be abejo, privalome būti lankstūs, turime reaguoti į besikeičiančią saugumo aplinką ir kylančias grėsmes.

Vasarį, pradedant dislokuoti batalionus, bus žengtas labai svarbus žingsnis. Tai bus atgrasomosios priemonės, dažnos karinės pratybos, bendradarbiavimas saugumo srityje. Taigi, Jungtinės Valstijos, kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis, regione bus labai matomos, juo labiau kad kiekviena šalis pajėgumus didina savo ruožtu.

– Kadangi kalbame apie pajėgumus, pažiūrėkime į juos visos Europos mastu. Kai kurios šalys, panašu, nereaguoja į pastabas dėl jų finansinio indėlio į NATO ir, pasak kai kurių analitikų ar politikų, daugiausia remiasi JAV pajėgomis. Kaip į tai žiūri pati Amerika?

– Mes ir toliau raginame savo sąjungininkus judėti tinkama linkme, ypač sąžiningai prisidedant prie NATO. Jeigu saugumas yra šalies prioritetas, ir resursai turėtų būti paskirstyti atitinkamai. Manau šiuo klausimu jūs [Lietuva] galite nemažai papasakoti, parodydami, kad investuojate į tas sritis, kurios jums rūpi. Jūsų kalbos nelieka vien tik žodžiais, jūs imatės konkrečių veiksmų. Tai geras pavyzdys toms NATO sąjungininkėms, kurios dar nenusprendė, kaip dėl savo pačių saugumo turėtų būti paskirstyti finansiniai ištekliai.

– Ar Jungtinės Valstijos mato Rusiją kaip regioninę grėsmę?

– Tai, be abejonės, yra išbandymas. Bendra saugumo aplinka Europoje per pastaruosius keletą metų smarkiai pasikeitė. Neteisėti Rusijos veiksmai Ukrainoje, Krymo aneksija, ir iki šiol tęsiama intervencija – tai išties sukrėtė Europos saugumo pamatus. Jungtinės Valstijos, kartu su sąjungininkais, tarp jų ir Lietuva, į šį sukrėtimą reaguoti privalėjo tiek diplomatinėmis, tiek karinėmis priemonėmis. Kartu ieškojome būdų palaikyti sankcijas, Minsko, Normandijos derybose naudotis diplomatijos įrankiais, spausti Maskvą, kad ši laikytųsi Minsko susitarimų, ko, deja, ji iki šiol nedaro.

– Ko tikisi JAV iš Lietuvos kitose strateginėse srityse? J. Bidenas savo kalboje užsiminė apie energetikos sektorių, ekonominį augimą, įstatymo viršenybę. Gal galite konkrečiai išvardinti kur Lietuvai trūksta iniciatyvos?

– Mus liečia gerokai daugiau dalykų nei saugumas. Norėtume, kad ryšiai tarp mūsų žmonių stiprėtų ir studentų mainų programų pagrindu – lietuviai vyktų į Ameriką ir amerikiečiai vyktų į Lietuvą daugiau sužinoti apie jūsų kultūrą.

Tikimės, kad tvirtės ir ekonominiai saitai. Praėjusiais metais Lietuvos ir Amerikos prekybinių sandorių vertė siekė apie 1,5 mlrd. dolerių. Tokios amerikiečių bendrovės kaip „NasdaQ“, „Western Union“, „AIG“ Lietuvoje puikiai įsitvirtinusios. Norime padėti jums sukurti nuspėjamą ir patrauklų investicinį klimatą.

– Keli paskutiniai metai buvo ypač įtempti pasaulinės politikos atžvilgiu. Turiu galvoje regioninius konfliktus, kraštutinių dešiniųjų iškilimą, humanitarines krizes, „Brexit“, naujos pasaulinės recesijos simptomus. Ar šis „paketas“ kelia didesnį susirūpinimą nei dalinai panašūs ankstesni įvykiai?