- Stasys Gimbutis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pabrėžė, kad jo šalis nėra Rusijos sąjungininkė kare prieš Ukrainą.
Jis tai pareiškė interviu leidiniui „The Telegraph“, praneša „Ukrinform“.
„Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, aš daviau interviu CNN ir pasakiau, kad mes nesame Rusijos sąjungininkai Ukrainos klausimu. Ir tai – realybė. Tačiau taip pat noriu pasakyti, kad mūsų bendradarbiavimas saugumo srityje su JAV, Prancūzija ar kitais mūsų partneriais nėra nukreiptas prieš kitą mūsų saugumo partnerį. Kitas dalykas – patys mūsų partneriai nerimauja dėl to, kaip bendradarbiavimas su jais gali atsiliepti jų saugumo sistemoms. Mes stengiamės spręsti šiuos klausimus su mūsų partneriais pagal bendrą darbotvarkę, siekdami kuo didesnio skaidrumo“, – teigė Armėnijos vyriausybės vadovas.
Pasak N. Pašiniano, narystė NATO, akivaizdi raudonoji linija Rusijai, „nėra klausimas, kurį mes svarstėme ar svarstome“.
Jis taip pat neatmetė, kad Armėnija gali permąstyti savo narystę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO). „Armėnijoje vyksta tam tikros diskusijos, ar šios organizacijos sąlygojama strategija atitinka ilgalaikius šalies interesus“, – sakė premjeras.
Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, aš daviau interviu CNN ir pasakiau, kad mes nesame Rusijos sąjungininkai Ukrainos klausimu.
Didžiausius nesutarimus kelia tai, kad Armėnijos parlamentas ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, kuris įsigaliojo šalyje vasario 1 d. Rusija šį žingsnį pavadino „nedraugišku“.
N. Pašinianas tiesiai neatsakė į žurnalisto klausimą, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti suimtas, jei atvyks į Jerevaną. „Sprendimas prisijungti prie Romos statuto pakels Armėnijos saugumo lygį. Kai dėl teisinių subtilybių, tai aš dabar negaliu atlikti teisinės analizės, nes tai – teisininkų darbas“, – pareiškė premjeras.
„Atskleisiu tokią paslaptį: po 2018-ųjų Armėnijoje prasidėjo daug plataus masto demokratinių reformų, ir aš nepriimu sprendimų, kas turi būti suimtas, o kas – ne. Ir, kaip jau sakiau, Armėnija, kaip atsakinga valstybė, turi ir toliau laikytis visų savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant jos įsipareigojimus santykiuose su Rusijos Federacija ir įsipareigojimus tarptautiniuose santykiuose“, – pažymėjo jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Armėnija pasirašė Romos statutą 1998 metų liepos 17 d., tačiau jo neratifikavo, nes šalies Konstitucinis teismas 2004 metais pripažino sutarties įsipareigojimus prieštaraujančiais daugeliui tuo metu galiojusio Pagrindinio įstatymo nuostatų.
2022 metų pabaigoje Armėnijos vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydama patikrinti Romos statuto konstitucingumą.
2023 metų kovo 24 d. Konstitucinis teismas pripažino, kad Armėnijos įsipareigojimai pagal TBT Romos statutą atitinka Pagrindinį įstatymą.
Spalio 3 d. Romos statutą ratifikavo Armėnijos Nacionalinė Asamblėja (parlamentas), o spalio 14 d. Armėnijos prezidentas Vahagnas Chačaturianas oficialiai patvirtino TBT Romos statuto ratifikavimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vėžį besigydantis Karolis III surengė sodo vakarėlį: sūnus Haris šventėje nepasirodė
Jungtinės Karalystės monarchas nors ir tebesigydo vėžį, vis dažniau matomas viešumoje. Šį kartą Karolis III atvėrė istorinės rezidencijos Londone duris tūkstančiams svečių sodo vakarėlyje. Jie rengiami nuo 1860-ųjų, kad monarcha...
-
JAV paskelbė apie naują 400 mln. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai
JAV penktadienį paskelbė apie naują 400 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Kyjivui paketą, Rusijai pradėjus sausumos puolimą, sukėlusį didelius mūšius šiaurės rytų Ukrainoje. ...
-
Vokietija: raginimai boikotuoti Izraelio atlikėjus „Eurovizijoje“ yra nepriimtini6
Vokietija penktadienį pareiškė, kad raginimai boikotuoti Izraelio atlikėjus „Eurovizijos“ dainų konkurse yra nepriimtini po to, kai Švedijoje minia protestavo prieš Izraelio dalyvavimą dėl karo Gazos Ruože. ...
-
JT simboliškai balsavo už Palestinos narystę, Izraeliui tai sukėlė „pasišlykštėjimą“4
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja penktadienį didele balsų dauguma balsavo už tai, kad palestiniečiams būtų suteiktos tam tikros papildomos teisės pasaulinėje organizacijoje po to, kai jų siekį tapti visateisiais nariais blokavo JAV. ...
-
Derybos dėl būsimų pandemijų užkardymo artėja prie pabaigos
Lemiamos derybos, kuriomis siekiama sudaryti svarbų pasaulinį susitarimą dėl būsimų pandemijų prevencijos ir parengties joms, tęsis iki penktadienio vidurnakčio, nors vis mažiau tikėtina, kad susitarti pavyks. ...
-
Lenkijos ūkininkai protestuoja prieš ES aplinkosaugos taisykles1
Lenkijos ūkininkai penktadienį protestavo prieš Europos Sąjungos aplinkosaugos taisykles, kurios, jų teigimu, kenkia ekonomikai, ir paragino surengti referendumą šiuo klausimu. ...
-
Kinija sako, kad jos pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose surengė derybas dėl karo Ukrainoje
Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li Hui baigė trečiąjį diplomatijos raundą dėl karo Ukrainoje, penktadienį pranešė Pekinas, siekiantis tapti tarpininku. ...
-
Lenkija teigia, kad tapo vienu pagrindinių Rusijos kibernetinių atakų taikinių
Lenkija teigia tapusi vienu iš pagrindinių Maskvos kibernetinių atakų taikinių: nuo sausio Rusijos kibernetinių atakų skaičius išaugo iki 60 proc., o per pastaruosius šešis mėnesius – 130 proc., penktadienį prane&scar...
-
V. Putinas užsipuolė Baltijos šalis: Vakarų elito politika – kurstyti vis naujus konfliktus8
Maskvoje – pompastiškas Pergalės dienos paradas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas eilinį kartą pagrasino Vakarams branduoliniais ginklais, šlovino savo kruviną invaziją į Ukrainą. Beje, izoliuotas V. Putinas šventė tik ...
-
Vokietija smerkia smurtinių protestų prieš UNRWA Rytų Jeruzalėje eskalavimą
Vokietija penktadienį pasmerkė smurtinių protestų prieš Jungtinių Tautų agentūrą palestiniečiams remti (UNRWA) Rytų Jeruzalėje eskalavimą, šiai agentūrai dėl išpuolių laikinai uždarius čia savo būstinę. ...