- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Tai nėra tik Lietuvos reiškinys. Visame Europos regione tokių dalykų yra. Visų pirma, padidėjus konkurencijai, labai pasikeitė žmonių tarpusavio santykiai. Gydytojai, ypač – jauni, dažnai pasilieka su savo problemomis. Milžiniškas darbo jėgos trūkumas ir milžiniški krūviai…“ – sako Vytenis Povilas Andriukaitis.
Šį pirmadienį, 19.30 val., TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ bus paliesta tema, kuri Lietuvoje aktuali jau ne vienerius metus. Tai – katastrofiškas gydytojų trūkumas bei gydytojų emocinė būklė – kaip iš tiesų jaučiasi specialistai?
Savo mintimis šįkart dalinsis Seimo narė Jurgita Sejonienė ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis.
Anot Seimo narės, Šiauliuose įvykęs skandalas, kai gydytoja nusižudė dėl galimai darbo vietoje patirto mobingo, nėra išskirtinis. Anoniminių nusiskundimų J. Sejonienė iš įvairių įstaigų teigs sulaukianti ir dabar.
Paklausta, ar dėl tokių situacijų galima būtų kaltinti vadovus, Seimo narė pritars, kad, tikriausiai, pirmiausiai problemų ieškoti reikėtų būtent juose.
„Vadovas turėtų būti tas žmogus, kuris yra atsakingas ir už žemesnio rango vadovų darbo kokybę, visos įstaigos darbo kokybę, ir, pirmiausia, turėtų būti vadovo emocinio raštingumas, kad jis atpažintų tokius procesus savo įstaigoje ir galėtų juos kontroliuoti“, – įsitikinusi ji.
Gydytojus persekiojančias problemas puikiai pastebti ir V. Andriukaitis. Tačiau, anot jo, tai būdinga ne tik mūsų šaliai. „Tai nėra tik Lietuvos reiškinys. Visame Europos regione tokių dalykų yra. Visų pirma, padidėjus konkurencijai, labai pasikeitė žmonių tarpusavio santykiai. Gydytojai, ypač – jauni, dažnai pasilieka su savo problemomis. Milžiniškas darbo jėgos trūkumas ir milžiniški krūviai…“ – pastebės jis.
Taip pat, anot jo, santykiai tarp darbuotojų net ir viename skyriuje gali būti itin komplikuoti. Vadovams tampa neįmanoma sužiūrėti daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų ligoninėje, taip pat įvertinti ir jų užmegztus santykius.
„Aš reanimacijos ar intensyvios terapijos skyriuose praleidau maždaug 20 metų. Norėčiau, kad nors vieną parą su manimi pabudėtume, kad galėtumėte įsivaizduoti, kokie tai krūviai, ir kaip tai atsitinka. Suprantama, kad turime kalbėti apie darbo kultūros giliuosius pokyčius, kurių dabar būtinai reikia“, – kalbės jis.
V. Andriukaitis laidoje pabrėš, jog svarbu kalbėti apie pokyčius ir medikų paruošimo sistemoje, o taip pat turi grįžti diskusijos ir apie etiką, žmogiškumą. Medikų tikrai teigiamai neveikia ir įvairūs komentarai internete, ką jau kalbėti apie tam tikrus pacientus.
„Žmogus turi visa tai sugerti iš visų pusių patekdamas į labai keblią padėti. Tai – sunki problema, dramatiškai sunki problema, apie kurią reikia kalbėti. Bet turime suvokti, kad tai – iš įvairių pusių einantys negatyvūs veiksniai, kurie duoda rezultatą – ne tik vadovo, ne tik specialisto, bet ir, deja, artimos aplinkos“, – laidoje kalbės PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: translytį savo vaiką palaikytų tik ketvirtadalis10
6 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kas yra translyčiai asmenys. Būstą tokiam asmeniui išnuomotų mažiau nei pusė, o savo translytį vaiką palaikytų tik ketvirtadalis – parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užs...
-
„Vilties knyga“ – išeitis visuomet yra
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyko „Jaunimo linijos“ inicijuotos knygos „Vilties knyga“ pristatymas. Joje aprašyti psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbiai su garsiais ir mažiau žinom...
-
Kaip persijungti į atostogų režimą?
Nenumaldomai artėjant vasarai, draugų kompanijoje, šeimos rate ir net darbo aplinkoje vis dažniau pasigirsta kalbų apie planuojamas atostogas. Psichologė Ugnė Juodytė sako, kad ne tik darbo, bet ir kokybiško poilsio laikui vertėtų pasiru...
-
Psichologai: ši flirto technika pavyks visiems ir beveik visada5
Kai jau savo simpatiją pakviečiame į pasimatymą, atrodo, kad sunkiausia jau padaryta. Tačiau daugeliui tenka susidurti su nemalonia situacija, kai viduryje pasimatymo atsiranda jausmas, kad nieko nesigaus, rašoma ladbible.com portale. ...
-
Ekspertė: šių profesijų atstovai yra linkę į neištikimybę2
Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės būna neištikimi, bet ar kada pagalvojote, kad tam įtakos gali turėti ir jūsų mylimojo pasirinkta karjera? ...
-
Dešimt būdų, kaip pagerinti psichologinę sveikatą
Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50–60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo de&scaron...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...