- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaikų psichologai akcentuoja, kad sulaukti vaiko elgesio pokyčių jam pradėjus lankyti darželį yra normalu, tačiau jeigu praėjus adaptacijos periodui vaikui nebūdingas elgesys toliau tęsiasi ir vis kartojasi, tai signalas, kad pasirinktas darželis galimai netinkamas jūsų vaikui.
Nepažintas etapas
Vaikui pradėjus lankyti darželį gali kilti įvairiausių emocinių ir elgesio pokyčių – tai naujas ir vaikui nepažintas etapas. Pasak specialistų, tokie pokyčiai yra natūralus reiškinys, būdingas daugeliui vaikų.
„Darželio lankymo pradžią paprastai lydi tokie nemalonūs jausmai, kaip pyktis, nes turi atsiskirti nuo tėvų, liūdesys ir tėvų ilgesys, baimė, kad jie gali daugiau nepamatyti savo tėvelių. Tėvams paliekant ir pasiimant vaikučius, jie gali daugiau verkti, rodyti nepasitenkinimą fiziškai, priešintis. Vaikams taip pat gali pasireikšti psichosomatiniai požymiai: pilvo, galvos skausmai, nuovargis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet adaptacijos laikotarpiu sutrinka vaikų miego kokybė, gali pasikeisti tuštinimosi įpročiai, mityba, elgesys namuose – vaikas gali tapti abejingesnis ar kaip tik per daug aktyvus, irzlesnis ar imti maištauti“, – situaciją apibūdina vaikų psichologė Ieva Kirkilė.
Pasak psichologės, adaptacijos periodu tėvams svarbu reaguoti kuo ramiau, tiesiog suteikti meilės ir šilumos savo vaikui, o šis periodas bus lengvesnis, jeigu vaiką jam ruošite iš anksto.
„Stenkitės palaikyti panašią dienos rutiną, mokykite vaiką dalytis žaislais, prašyti pagalbos. Svarbu, kad pasitikėtumėte pedagogais, leistumėte jiems užmegzti kontaktą su vaikučiu, o ruošdami vaiką darželiui, pasakotumėte tiesą apie tai, ko jis gali tikėtis, užuot viską piešę vien rožinėmis spalvomis“, – patarimais dalijasi ekspertė.
I. Kirkilė akcentuoja, kad sunerimti verta tik tada, jei matote, kad auklėtojos nelinkusios aptarti vaiko savijautos, nenori bendradarbiauti su tėvais, pastebite, kad, atėjus vaikučiui, auklėtojos nesistengia jo nuraminti, pakalbinti, o nusiraminimui palieka vieną patį.
Adaptacija – skirtinga
Pasak vaikų psichologės, adaptacijos periodas, kuriuo, pradėjus lankyti darželį, pasireiškia vaikų emociniai ir elgesio pokyčiai, visiems vaikams labai skirtingas.
„Paprastai ikimokyklinio amžiaus vaikams jis trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių – kuo vaikas mažesnis, jautresnis, tuo šis periodas gali trukti ilgiau, be to, ilgesnę adaptacijos trukmę paprastai lemia ir vaiko turėtos nemalonios patirtys ankstesniuose darželiuose. Tik tuomet, kai vaikas nepertraukiamai lankė darželį bent keletą savaičių ir nebematomi adaptacijos požymiai, galima teigti, kad adaptacija darželyje baigėsi“, – sako psichologė I. Kirkilė.
Stenkitės palaikyti panašią dienos rutiną, mokykite vaiką dalintis žaislais, prašyti pagalbos. Svarbu, kad pasitikėtumėte pedagogais, leistumėte jiems užmegzti kontaktą su vaikučiu.
Kada ieškoti naujo
Tėvams pastebėjus vienus ar kitus vaiko emocinius ar elgesio požymius, ne vienas susimąsto, kad galbūt dėl to kaltas pats darželis. I. Kirkilė pataria neskubėti daryti tokių išvadų, nes nors požymiai, kad darželis neatliepia jūsų vaiko poreikių, išties egzistuoja, skirtingame amžiuje jie gali būti labai skirtingi.
Be to, pasak specialistės, juos vertinti galima tik tuomet, kai adaptacijos laikotarpis darželyje jau pasibaigęs, o tokie požymiai pasireiškia ne vieną ar du kartus, o nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei mėnesį laiko.
Vaikų psichologė išskiria kelias tokių požymių grupes.
• Vaikui pasireiškia psichosomatiniai požymiai, pavyzdžiui, vėmimas, galvos skausmas, pilvo skausmas, temperatūros kilimas.
• Vaikas pasakoja apie darželį liūdnas istorijas, kad jis jaučiasi nepriimtas, vienišas arba kaip tik apie darželį nenori nieko pasakoti.
• Pastebima, kad nevyksta akademinė pažanga.
• Vaikas praranda apetitą, pasikeičia miego kokybė.
• Nėra aktyvaus bendradarbiavimo tarp mokytojų ir tėvų, tėvai negauna atsakymų apie vaiko savijautą, pasiekimus.
• Vaikas kalba apie vertybes, kurios nėra priimtinos šeimoje.
• Vaikas niekada nenori eiti į darželį, o apie jį užsiminus, tai jam sukelia stiprių nemalonių emocijų.
Pasak ekspertės, tėvams apie vaiko savijautą pirmiausia svarbu kalbėtis su pačiu vaiku, stebėti jo savijautą, taip pat bendradarbiauti su darželio mokytojomis, teirautis, ką jos pastebi, kaip jos mato vaiką darželyje.
„Galbūt galima sutarti, kokie bendradarbiavimo veiksmai bus vykdomi toliau, paprašyti darželyje dirbančių specialistų, pavyzdžiui, psichologo pagalbos. Tačiau jeigu visi tokie bandymai nepadeda, rekomenduočiau tėvams apsvarstyti galimybę keisti darželį į tą, kuris labiau atlieptų vaiko psichologinius ir fiziologinius poreikius“, – patarimais dalijasi psichologė I. Kirkilė.
Dėmesys lūkesčiams
Renkant darželį vaikams vaikų psichologė tėveliams rekomenduoja pirmiausia patiems nuoširdžiai įsivardyti, kokį vaiką norite matyti ateityje, kokius lūkesčius jam turite, kokių vaiko gebėjimų ateityje tikitės, kiek jums svarbi vaiko psichologinė gerovė.
„Pagalvokite, kaip savo vaiką įsivaizduojate po 10–20 metų, kokios vertybės jūsų šeimai yra svarbios, ir tik tuomet nuspręskite, koks darželis būtų tinkamesnis. Išsigryninus svarbiausius aspektus, visuomet verta pasikalbėti su ugdymo įstaigos administracija, specialistais, galbūt ir dirbančiais auklėtojais, įsivertinti, ar ši ugdymo įstaiga galės atliepti tėvų turimus lūkesčius, ar ji skirs dėmesio vaiko emocinei gerovei ir akademiškumui“, – akcentuoja vaikų psichologė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertė: šių profesijų atstovai yra linkę į neištikimybę2
Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės būna neištikimi, bet ar kada pagalvojote, kad tam įtakos gali turėti ir jūsų mylimojo pasirinkta karjera? ...
-
Dešimt būdų, kaip pagerinti psichologinę sveikatą
Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50–60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo de&scaron...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...