- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugumą žmonių, pagalvojus apie artėjantį šventinį laikotarpį, užlieja šilti jausmai. Jaučiamas smagus subruzdimas ir šurmulys, laukiama jaukių susitikimų su artimaisiais – gali pasirodyti, kad šventės automatiškai suteikia pozityvių išgyvenimų. Tačiau yra žmonių, kuriems šis laikotarpis praskrieja kaip įprastos dienos, o švenčių atgarsiai lieka kažkur tolumoje.
Sunkumai šventiniu laikotarpiu niekur nedingsta. Žmonėms, kurie jaučiasi vieniši, artėjantis šventinis laikotarpis tą vienišumo ar atsiskyrimo jausmą gali dar labiau sustiprinti.
Kaip sako „Vaikų linijos“ emocinės paramos koordinatorė Diana Baliulė, šventės dažniausiai siunčia žinią apie buvimą bendrystėje, susitikimus ir dėmesį vienas kitam, todėl asmeninių sunkumų turintiems žmonėms prireikia papildomų vidinių resursų, kad šventinė nuotaika ramiai liktų kažkur tolumoje, nepaliesdama ir nepastiprindama jautrių jų išgyvenimų.
„Bendraudami su paaugliais pastebime, kad prieš šventes ir šventiniu laikotarpiu jie mažai pasakoja apie pačias šventes – lyg jų išvis nebūtų, arba jų atgarsiai jaustųsi kažkur labai toli. Matome, kad paaugliai išgyvena intensyvius jausmus, kelia sau daug klausimų, ieško išeičių arba tiesiog nori ramiai išbūti su užgriuvusiais sunkumais. Verda intensyvus vidinis gyvenimas, kuriame papildomiems šventiniams rūpesčiams tiesiog nebelieka vietos“, – sako D. Baliulė.
Neretai tėvams ar kitiems suaugusiesiems kyla klausimų, kaip padėti paaugliams, kaip būti šalia jų nespaudžiant, bet kartu ir švelniai įtraukiant į švenčių suteikiamus patyrimus.
„Vaikų linijoje“ dirbanti D. Baliulė dalijasi keliais patarimais, kaip kurti ir puoselėti tradicijas drauge su paaugliais.
Priemonė: „Vaikų linijos“ komunikacinės kortelės „Pažink mane“ žaismingai įtraukia į svarbius ir gilius pokalbius. / „Vaikų linijos“ nuotr.
Gausybė klausimų. Pastebėkime save atidžiau: kartais į šventinį pasiruošimą ir planavimą įsisukame automatiškai, per daug neklausinėdami savęs, kam to reikia, kokia prasmė, ko iš tiesų norisi ir kas šiose šventėse mums svarbiausia, kam nuoširdžiai ir iš esmės norisi skirti savo energijos, laiko ir minčių.
Paauglystė – toks metas, kai šie klausimai nuolat sukasi galvoje, kritiškai perkratoma išoriniam pasauliui įprasta tvarka, įpročiai ir tradicijos. Taigi, verta leistis į gilesnius pokalbius ir ramiai pasikalbėti apie tai, ką jums ir paaugliams reiškia šventės, ką suaugusieji atsineša iš savo vaikystės, kaip dabartiniai paaugliai supranta tradicijas.
Jeigu sudėtinga inicijuoti pokalbį, pasitelkite kūrybiškumą, žaismingumą. Pakvieskite savo paauglį kažką nuveikti drauge, pvz., pasivaikščioti ar pačiuožinėti ant ledo. Kai skirsite kokybiško laiko dviese, bus lengviau ramiai ir nuoširdžiai pasikalbėti. Taip pat galite į pagalbą pasitelkti įvairius žaidimus, pvz., „Pokalbių gido“ ir „Vaikų linijos“ komunikacines korteles „Pažink mane“, kurios žaismingai įtraukia į svarbius ir gilius pokalbius. Tik svarbu žaidimo metu ne kamantinėti vaikus, o ir patiems dalytis savo patyrimais, nuomone ir pagarbiai klausyti, ką sako paaugliai.
Paauglio vidinis balsas visa esybe nori protestuoti prieš nusistovėjusią tvarką arba šaukte šaukia: tegul būna tos šventės, tik aš nenoriu su tuo turėti nieko bendro!
Vidiniai pokyčiai. Net jei po atvirų ir nuoširdžių pasikalbėjimų atrodo, kad niekas nepasikeitė, svarbu suprasti, kad šventinių tradicijų supratimas ir pajautimas paauglystėje apsiverčia aukštyn kojomis: paaugliams tampa nebeaktualus tikėjimas Kalėdų Seneliu ir šventiniais stebuklais, atslūgsta švenčių laukimo jausmas ir perdėtas jų sureikšminimas, nebesinori gauti dovanų, kurios neatitinka pačių paauglių lūkesčių, taip pat ateina supratimas, kad ir pačiam jau reikia kažką dovanoti ar prisiimti daugiau atsakomybės už ruošimąsi šventėms.
Sustokite ir išgirskite. Paauglio vidinis balsas visa esybe nori protestuoti prieš nusistovėjusią tvarką arba šaukte šaukia: tegul būna tos šventės, tik aš nenoriu su tuo turėti nieko bendro! Visa tai taip pat labai svarbu išgirsti – lūkesčius ir norus. Išgirdus, kaip paaugliai jaučiasi, galima pasitarti, kokių pasiūlymų ar pageidavimų turi jie patys.
Jei paauglys nenori niekur važiuoti per šventes, nepageidauja sėstis prie bendro šventinio stalo, kankinasi dėl šeimos tradicijų ir atrodo, kad dėl visų mielų šventinių planų tik varto akis ir nieko nenori, svarbu ramiai skirti tam laiko ir nuoširdžiai pasikalbėti.
Jie tik nori sugadinti šventes. Ar tikrai? Iš šalies gali atrodyti, kad tai yra tik demonstratyvus priešinimasis ir noras sugadinti šventinę nuotaiką visiems aplinkiniams. Vis dėlto tai gali būti ženklai apie paauglių:
* norą atsitraukti ir skirti daugiau dėmesio savo vidiniam pasauliui, kuris tuo metu verda, kunkuliuoja ir patiria atskirą intensyvų gyvenimą.
* norą spręsti ar tiesiog išbūti sudėtingesnį gyvenimo etapą ir jame iškilusius sunkumus, rūpesčius, svarbius klausimus, kurie reikalauja daug laiko ir energijos.
* norą sulaukti pagalbos ir palaikymo iš suaugusiųjų, kai jie atidžiai ir rūpestingai tiesiog būna šalia. Svarbu palaikyti ir kartu suteikti paaugliui daugiau erdvės jo reikalams.
Linkėdama stabtelėti ir skirti laiko ramiems ir prasmingiems pokalbiams, D. Baliulė primena, kad sprendžiant galvosūkį, kaip paauglius įtraukti į bendras šventes, svarbiausia ir yra pajausti, kiek galima savo vaikus spausti ir iš jų reikalauti.
„Jeigu visi nuvažiavote pas senelius, galbūt tai jau ir yra maksimalu, kiek tuo metu paauglys gali padaryti ir nieko papildomai nebegalime iš jo reikalauti: dar būk geros nuotaikos, šypsokis, būk mandagus ir dėkingas, pagelbėk virtuvėje, važiuok prie eglutės ir t. t. Atidus pajautimas, ryšio išlaikymas, pasitarimas ir įsiklausymas – štai kas yra svarbu“, – įsitikinusi „Vaikų linijos“ atstovė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...