- Ieva Mickevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baigėsi didžiosios šventės, tačiau jų atgarsius dar jaučiame. Kankina sutrikęs gyvenimo ritmas, per šeimos susibūrimus įsiplieskusių ginčų aidai ar tiesiog nuo maisto pertekliaus nualintas kūnas. Kas dėl to kaltas – mūsų tradicijos? Artimieji? O gal kaltųjų nėra – tereikia tik suvokti švenčių prasmę, o pašventus – ramia širdimi grįžti prie rutinos.
Baigėsi didžiosios šventės, tačiau jų atgarsius dar jaučiame. Kankina sutrikęs gyvenimo ritmas, per šeimos susibūrimus įsiplieskusių ginčų aidai ar tiesiog nuo maisto pertekliaus nualintas kūnas. Kas dėl to kaltas – mūsų tradicijos? Artimieji? O gal kaltųjų nėra – tereikia tik suvokti švenčių prasmę, o pašventus – ramia širdimi grįžti prie rutinos.
Pavargsta kūnas ir dvasia
Sveikatos psichologė ir visuomenės sveikatos specialistė Aistė Garškaitė linkusi išskirti dvi pagrindines priežastis, kurios labiausiai išbalansuoja žmones šventiniu laikotarpiu.
"Visų pirma – paties žmogaus sukelti sunkumai dėl išbalansuoto miego, mitybos režimo, ypač – nesaikingo alkoholio vartojimo. Psichologinės priežastys – antroji problemų rūšis. Jos gali būti susijusios su mūsų lūkesčiais pačios šventės atžvilgiu", – pastebi A.Garškaitė.
Anot ekspertės, kartais tikimasi, kad per šventes turi įvykti kažkas išskirtinio, ypatingo, tačiau dažniausiai tai neįvyksta. Šis lūkesčių neišsipildymas tampa nepasitenkinimo priežastimi. Kitas psichologinis aspektas – santykiai su šeima, artimaisiais. Švenčių metu išryškėja santykių problemos. Pvz., vienišiai gali ilgėtis antrosios pusės.
"Šventės, ypač Naujieji metai, yra tarsi atskaitos taškas. Tai laikas, kai žmonės padaro savotišką savo nugyventų metų apžvalgą. Vieni tai pasirenka sąmoningai, o kiti nesąmoningai išgyvena šį procesą. Tuo metu ypač pradedi matyti, kad tai, ko tikėjaisi, nebuvo įgyvendinta", – sako pašnekovė.
Šventiniame šurmulyje neretai iškyla įvairių nesutarimų, patiriamas stresas, susijęs su išlaidomis ar dovanų pirkimu. Turėjęs tapti smagia šventės dalimi ruošos procesas dažnai būna kupinas chaoso, nerimo ir atsiradę rūpesčiai užgožia pačią šventės esmę.
"Dirginančių veiksnių tikrai daug – skubėjimas, dovanų ieškojimas, nebaigti ar laukiantys darbai, įtempti santykiai, finansiniai aspektai, kitų lūkesčiai ir noras juos pateisinti, vienišumo jausmas ir kiti panašūs veiksniai", – sutinka ir psichologė-psichoterapeutė Rūta Butkutė.
Dėl to išsiderina organizmo ritmas, jis patiria per didelį fizinį krūvį, nualinama psichika ir susilpnėja imunitetas.
Barasi poros ir šeimos
Parduotuvėje, renkant dovanas, svečiuose, o ne retai ir prie šventinio stalo poros pradeda ginčytis, iškyla senos nuoskaudos. Net menkiausias nesutarimas, kuris kitomis dienomis nebūtų sulaukęs dėmesio, gali sukelti nesibaigiančią konfliktų laviną, kuri apkartina visas šventes.
Taip yra todėl, kad šventiniu laikotarpiu daugiau laiko praleidžiama kartu, o įprastomis dienomis galime nuo konfliktų tarsi pabėgti, pasislėpti darbuose, pomėgiuose. Pasak R.Butkutės, šiuo metu išryškėja skirtingi poreikiai, norai, vertybiniai dalykai: ginčijamasi, kaip švęsti, pas ką švęsti, ar apskritai švęsti.
Bendravimo sunkumų gali atsirasti ne tik tarp sutuoktinių, bet ir tarp skirtingo amžiaus ir pažiūrų giminaičių, draugų.
"Skirtingos asmenybės, kartų klausimas, vertybiniai skirtumai tikrai kelia tam tikrą įtampą. Dabar vis labiau pastebimi emigracijos aspektai – žmonės grįžta tarsi išsiilgę artimųjų, bet itin skiriasi požiūriai, vertinimas ar netgi čia likusiųjų nuvertinimas. Itin skaudžiai reaguoja palikti vaikai, ypač paaugliai. Jie pasiilgę tėvų, tačiau kartu jaučia pyktį ir nuoskaudą, kad buvo palikti. Tai jau skausmingi dalykai, kurių dažniausiai norima nematyti arba atidėti vėlesniam laikui. Todėl švenčiama, bet giliai viduje didelio džiaugsmo nėra", – teigia psichoterapeutė R.Butkutė.
Švenčių laikotarpiu kylantys nesutarimai atskleidžia jau egzistuojančią trintį tarp žmonių. Anot sveikatos psichologės A.Garškaitės, šventės nekuria konfliktų, tik sustiprina jau esamas įtampas.
Neretai santykių problemas žmonės bando paslėpti po gausiu valgių sluoksniu ar nuplauti alkoholiu. Tai sukelia fizinių sutrikimų, kurie lemia prastą nuotaiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vilties knyga“ – išeitis visuomet yra
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyko „Jaunimo linijos“ inicijuotos knygos „Vilties knyga“ pristatymas. Joje aprašyti psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbiai su garsiais ir mažiau žinom...
-
Kaip persijungti į atostogų režimą?
Nenumaldomai artėjant vasarai, draugų kompanijoje, šeimos rate ir net darbo aplinkoje vis dažniau pasigirsta kalbų apie planuojamas atostogas. Psichologė Ugnė Juodytė sako, kad ne tik darbo, bet ir kokybiško poilsio laikui vertėtų pasiru...
-
Psichologai: ši flirto technika pavyks visiems ir beveik visada5
Kai jau savo simpatiją pakviečiame į pasimatymą, atrodo, kad sunkiausia jau padaryta. Tačiau daugeliui tenka susidurti su nemalonia situacija, kai viduryje pasimatymo atsiranda jausmas, kad nieko nesigaus, rašoma ladbible.com portale. ...
-
Ekspertė: šių profesijų atstovai yra linkę į neištikimybę2
Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės būna neištikimi, bet ar kada pagalvojote, kad tam įtakos gali turėti ir jūsų mylimojo pasirinkta karjera? ...
-
Dešimt būdų, kaip pagerinti psichologinę sveikatą
Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50–60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo de&scaron...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...