- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuostatą "Aš per jaunas insultui" reikėtų pamiršti – kasmet pasaulyje jį patiria apie 2 milijonai darbingo, 18–50 m. amžiaus žmonių ir šis skaičius nuolat auga. Dėl šios nerimą keliančios statistikos reikėtų kaltinti įtemptą ir nepavyzdingą gyvenimo būdą. Be to, neretai žmonės pasirenka moksliškai neįrodytas ar net organizmui žalingas prevencines priemones.
Lemia keletas veiksnių
"Manoma, kad jauno amžiaus insulto dažnėjimą lemia keletas veiksnių, – sako gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras profesorius Dalius Jatužis. – Pirmiausia, diagnostika yra žymiai pagerėjusi – nuolat atsiranda jautresnių tyrimų, vyksta moksliniai tyrimai jauno insulto srityje, didėja visuomenės budrumas klinikiniams insulto požymiams, tad ir atvejų nustatoma dažniau. Tačiau didelę įtaką daro ir tarp visuomenės augantys insulto rizikos veiksniai, tokie kaip padidėjęs kraujo spaudimas, nutukimas, dislipidemija, cukrinis diabetas, narkotinių medžiagų vartojimas. Didelę įtaką daro stresas, patiriama įtampa ir persidirbimas."
Jis nevalo kraujagyslių, kaip klaidingai manoma, tačiau iš tiesų, kaip bet kokios rūšies alkoholis, yra susijęs su insulto rizikos padidėjimu.
Stanfordo neuromokslų sveikatos centro duomenimis, tarp vyresnių ir jaunesnių žmonių grupių skiriasi insultą sukeliantys veiksniai. Vyresnio amžiaus žmonėms insultą dažniausiai sukelia aterosklerozė, tačiau jaunesniems – tokie rizikos veiksniai kaip diabetas, aukštas kraujospūdis, rūkymas. Ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas gali būti nulemtas ir infekcinių ar uždegiminių ligų, vaistų, neretai jauną insultą lemia genetika. Vis dėlto apie 25–35 proc. tikrųjų jauno insulto priežasčių tiksliai nustatyti nėra įmanoma.
Poveikis neįrodytas moksliškai
Pasak profesoriaus, nors insultas ištinka staiga, rizikos veiksniai įspėja, kad į savo sveikatą reikėtų atkreipti didesnį dėmesį. Tai reiškia, kad diabetu sergantis, rūkantis ir nuolatinę nervinę įtampą patiriantis žmogus nebūtinai patirs insultą, tačiau jam ligos tikimybė žymiai padidėja. Kartais insultas apie save perspėja – kai kuriems žmonėms prieš insultą gali būti praeinančių smegenų išemijos priepuolių – trumpalaikių insultui būdingų simptomų, dažniausiai praeinančių greičiau nei per valandą. Taip nutikus, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kuris paskirtų reikiamą gydymą.
Vis dėlto ne visos gyventojų naudojamos priemonės padeda apsisaugoti nuo insulto. Gydytojas vardija lietuvių naudojamas, tačiau neveiksmingas priemones: įvairūs "kraujagysles plečiantys" vaistai, profilaktiniais sumetimais atliekamos lašinės infuzijos, maisto papildai ar organizmo valymai. Nors šios priemonės nekenkia, tačiau jų veiksmingumas nėra įrodytas mediciniškai, todėl pasikliauti vien jomis negalima. Kiek kitaip yra su raudonuoju vynu. Jis nevalo kraujagyslių, kaip klaidingai manoma, tačiau iš tiesų, kaip bet kokios rūšies alkoholis, yra susijęs su padidėjusią insulto rizika.
Diabetu sergantis, rūkantis ir nuolatinę nervinę įtampą patiriantis žmogus nebūtinai patirs insultą, tačiau jam ligos tikimybė žymiai padidėja.
Slopina uždegiminius procesus
Su didesne insulto rizika neabejotinai siejamas ir pernelyg didelis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje, kuris skatina plokštelių susiformavimą galvos smegenis maitinančiose kraujagyslėse, mažina jų elastingumą ir didina trombozės riziką. Cholesteroliui mažinti, taip pat arterijų endotelio funkcijai ir elastingumui gerinti, slopinti uždegiminiams procesams kraujagyslės sienelėje gydytojai skiria vaistus – statinus. Jie, kaip moksliškai įrodyta veiksminga priemonė, yra beveik visuomet skiriami antrinei insulto profilaktikai ir atlieka esminį vaidmenį gydant pacientus, kuriems nustatyti vidutinio ir didelio laipsnio smegenų kraujagyslių susiaurėjimai, galintys sukelti insultą.
Gydytojai pataria nepamiršti profilaktinių kraujo ir kitų privalomų tyrimų, sveikos mitybos ir gyvensenos bei vaistų, jei juos išrašė gydytojas. Visiškai apsisaugoti nuo insulto nėra įmanoma, tačiau, pasak gydytojų, žymiai sumažinti jo riziką gali ir privalo kiekvienas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK ataskaitoje nustatyta, kad dešimtmečius buvo slepiamas pacientų gydymas užkrėstu krauju1
Dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje trukęs skandalas, kai tūkstančiai žmonių mirė po gydymo užkrėstu krauju, buvo nuslėptas ir didžiąja dalimi tokių padarinių buvo galima išvengti, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje. ...
-
100 kilogramų atsikračiusi G. Masionytė: vasarą pradėsiu valgymo sutrikimų centre4
„Visai juokinga, kai pagalvoji, kad tau reikia numesti centnerį. Aš tik matematikos vadovėlyje uždaviniuose su gyvulių ūkiu matydavau tokius skaičius, ir tada, kai juos matai kaip savo svorį, iš vienos pusės juokinga, iš kito...
-
NVSC: gripo sezonas Lietuvoje baigėsi, beveik pusė registruotų susirgimų – vaikų
Praėjusią savaitę Lietuvoje baigėsi gripo sezonas, kuris prasidėjo pernai spalį, per šį laikotarpį beveik pusę registruotų gripo atvejų sudarė vaikų susirgimai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Algirdui net keturis kartus pašalinti vėžiniai odos dariniai2
Kauno klinikų pacientui Algirdui per kiek daugiau nei dešimt metų keturis kartus buvo pašalinti vėžiniai odos audiniai. Dažniausiai pasitaikanti odos vėžio forma – bazalinių ląstelių karcinomos. Vos prieš kelis mėnesius Ka...
-
Pasidalijo patirtimi ir aptarė problemas
Kauno rajono savivaldybėje vyko tarpinstitucinis pasitarimas dėl ambulatorinių slaugos ir paliatyvios pagalbos paslaugų namuose teikimo tvarkos. ...
-
Vyriausybė: paciento artimieji galėtų prašyti atlyginimo dėl medikų padarytos žalos1
Siekiant atliepti Konstitucinio Teismo (KT) išvadas, Vyriausybė siūlo numatyti, jog visi mirusio paciento artimieji turėtų teisę prašyti neturtinės žalos atlyginimo. ...
-
Vilties bėgimas užliejo Klaipėdą – pasirodė ir I. Šimonytė33
Sekmadienis Klaipėdoje buvo išskirtinis – centrinė miesto dalis automobiliais buvo nepasiekiama, nes čia vyksta Vilties bėgimas, skirtas solidarizuotis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis. ...
-
Apklausa: daugiau kaip trečdalis Lietuvos vaikų savo savijautą vertina vidutiniškai1
Lietuvos vaikai savo savijautą vertina vos 6,2 balo iš 10-ies, rodo „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa. ...
-
Ar žinote, kad 10 tūkst. žingsnių per dieną jau nebepakanka?5
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje itin dažnos. Priešais Vyriausybės langus vakar duris trumpam atvėrė Kardiologijos informacinis centras, kuriame žmonės konsultuoti apie širdies nepakankamumą. Vietoje buvo galima atlikti ir t...
-
Ministerija pakartotinai imasi Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo paieškų
Nė vienam kandidatui nesurinkus minimalaus reikalingų balų skaičiaus pirmajame konkurse, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antrą kartą bando rasti naują Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovą. ...