Profesorius Rimantas Kėvalas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas, kupinas nerimo: mirtį nešančios meningokokinės infekcijos sezonas prasideda.

– Ar tikrai mes pirmaujame pralaimėdami baisios ligos – meningokokinės infekcijos fronte ir sirgdami ja?

– Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas sergamumo meningokokine infekcija pakilimas, kuris prasidėjo 2011-aisiais. Pernai šia liga sirgo 89 žmonės, net vienuolika iš jų mirė. Užpernai užregistruoti 83 ligos atvejai, mirė devyni ligoniai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva pagal meningokokinės infekcijos paplitimą yra viena pirmaujančių šalių Europoje. Sergamumas pas mus pernai buvo keturis kartus didesnis nei ES vidurkis – trys atvejai 100 tūkst. gyventojų.

– Priminkite, kas yra meningokokinė infekcija, kuo ji grėsminga?

– Tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos yra dvi. Viena jų – žaibinis sepsis, arba kitaip vadinama meningokokcemija. Kita – pūlingas meningitas, arba galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas. Mirštamumas nuo meningokokinės infekcijos yra labai didelis: apie 10–14 proc. ligos atvejų baigiasi mirtimi, net taikant tinkamą ir laiku pradėtą gydymą.

Užpernai mirtingumas nuo meningokokinės infekcijos Lietuvoje siekė 12,4 proc. Jauniausias ligonis, kuris tuomet nuo jos mirė, buvo  vieno mėnesio amžiaus, vyriausias – 79 metų. Po persirgtos meningokokinės infekcijos 20–30 proc. atvejų lieka sunkūs liekamieji reiškiniai: nervų sistemos pažeidimai – mokymosi, motorikos, elgesio sutrikimai, kurtumas, galūnių netekimas, inkstų funkcijos pažeidimas ir kt.

Mirštamumas nuo žaibinės meningokokinio sepsio formos siekia net iki 80–90 proc. Tėvams ir artimiesiems yra sunku suvokti, kaip nuo bakterinės ligos vaikas miršta praktiškai per pirmas 24 valandas nuo pirmųjų simptomų atsiradimo ir kodėl šiuolaikinė aukštos technologijos medicina yra bejėgė. Ne veltui Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas asmeniškai išreiškė susirūpinimą šia problema, kuri kasmet šalyje nusineša šimtus gyvybių.

– Ligą sukelia virusai? Jie aktyviausi tuo pačiu metu kaip ir gripo virusai, todėl jūs nerimaujate?

– Meningokokinę infekciją sukelia bakterija Neisseria meningitidis – gramneigiamas diplokokas. Žmogus yra vienintelis meningokoko nešiotojas.

Išskiriama daugiau nei 13 meningokokų tipų, tačiau labiausiai pasaulyje paplitę A, B, C, Y ir W135. Atskiruose regionuose vyrauja skirtingi serotipai. Afrikoje labiausiai paplitęs A tipas, sergamumas dažnai pasiekia epiderminį lygį Užsachario Afrikoje, ir šis regionas vadinamas "meningito juosta". A tipas Europoje pasitaiko retai, čia labiausiai paplitęs B tipas, dėl kurio suserga 90 proc. kūdikių. Daug rečiau pasitaiko C tipas. Lietuvoje vyrauja B tipas.

Meningokokinei infekcijai būdingas žiemos–pavasario sezoniškumas. Didžiausias sergamumas pernai Lietuvoje užregistruotas sausio ir vasario mėnesiais. Tai sutampa ir su sezoninio gripo kasmetėmis atakomis.

– Ar meningokokine infekcija užsikrečiama kaip ir gripu?

– Infekcija plinta lašeliniu būdu per orą, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių.

Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki penkerių metų amžiaus. Praėjusiais metais pusė visų sirgusiųjų buvo jaunesni nei penkerių metų vaikai.

Pernai daugiausia meningokokinės infekcijos atvejų registruota Vilniaus regione – 55 proc. visų Lietuvos atvejų. Didesnį sergamumą didžiuosiuose miestuose galima sieti su didesniu gyventojų skaičiumi, dažnesniu kontaktavimu viešojo susibūrimo vietose, viešajame transporte, prekybos centruose ir pan. Inkubacinis periodas 1–10 dienų, vidutiniškai – keturios dienos.

– Kuo šios baisios infekcijos simptomai skiriasi nuo kitų virusinių ligų, kaip ją atskirti ir žinoti, kada skubėti pas gydytojus?

– Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai yra nespecifiniai ir panašūs į peršalimo ar kitų ligų simptomus – tai karščiavimas, sloga, gerklės skausmas, šaltos pėdos, pakitusi odos spalva, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Kūdikiai ir maži vaikai gali prarasti apetitą, būti irzlūs, mieguisti, suglebę, jų verksmas panašus į vaitojimą.

Šie nespecifiniai požymiai atsiranda per keturias–šešias valandas. Vėliau progresuojant ligai gali pradėti skaudėti kojas, ima trikti sąmonė, ant kūno išryškėja hemoraginis bėrimas. Klasikiniai meningokokinės infekcijos simptomai paprastai atsiranda po 15–24 valandų, tad ankstyva diagnostika yra gana sunki.

Labai svarbus medikų ir tėvų bendradarbiavimas. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad iš visų vaikų, kurie sirgo meningokokine infekcija, po pirminės gydytojų apžiūros ir tyrimų ši infekcija buvo įtarta tik pusei vaikų.

– Kaip gydoma, ligą diagnozavus?

– Meningokokinė infekcija gydoma antibiotikais, taikoma infuzinė terapija ir daugelis priemonių bei medikamentų, užtikrinančių ir palaikančių gyvybines organizmo funkcijas. Įprastai gydoma ligoninėse, intensyviosios terapijos skyriuose.

– Ar galima išvengti šios baisios ligos?

– Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką, rekomenduojama reguliariai plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo – kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas išmesti į šiukšliadėžę. Kaip ir saugantis bet kurių ligų, reikia reguliariai vėdinti ir valyti patalpas. Susirgus svarbu, kad ligonis kuo mažiau kontaktuotų su sveikaisiais. Profilaktinis antibiotikų vartojimas rekomenduojamas asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su sergančiuoju.

– O kaip yra su skiepais?

– Pasaulyje jau apie 50 metų naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Deja, iki šiol nepavykdavo sukurti vakcinos nuo B tipo, kuris ir yra labiausiai paplitęs Europoje ir Lietuvoje.

Pirmoji ir kol kas vienntelė vakcina nuo B tipo meningokokinės infekcijos registruota ES 2013 m. sausio mėnesį ir jau yra prieinama Lietuvoje. Beje, Didžiojoje Britanijoje ji šiemet jau įtraukta į privalomų vaikų skiepų kalendorių.

Skiepų jau yra

Vakcinuoti nuo meningokokinės infekcijos galima kūdikius nuo dviejų mėnesių amžiaus.

Vakcina nuo B tipo yra saugi ir toleruojama panašiai kaip kitos įprastos.

Pasiskiepyti galima daugelyje Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir "Endemik" skiepų kabinetuose.

Pirmieji požymiai

Karščiavimas,
sloga,
gerklės skausmas,
šaltos pėdos,
pakitusi odos spalva,
pykinimas,
vėmimas,
viduriavimas,
apetito stoka,
irzlumas, mieguistumas,
verksmas, panašus į vaitojimą.