- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad ketvirtąjį 2023 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022-aisiais – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 0,03 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu, smuko 0,3 proc., agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, kad 2023-ieji buvo permainingi metai.
„Kokie buvo tie 2023-ieji, vienareikšmiško atsakymo tikrai nėra. Nepamirškime, kokiu nenuspėjamu metu gyvename, 2023 metų BVP dinamika pirmąjį pusmetį buvo permaininga, po stipraus neigiamo pokyčio pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika spėjo atsitiesti ir fiksuoti teigiamą rezultatą antrąjį ketvirtį. Pramonei antrasis ketvirtis buvo sunkus ir tai turėjo neigiamą įtaką šalies BVP, tai amortizavo statybos sektorius“, – spaudos konferencijoje antradienį pristatydama 2023 metų Lietuvos ekonomikos rezultatus sakė J. Petrauskienė.
Pasak agentūros, vertinant gamybos metodu, ketvirtąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog nepaisant to, kad Lietuvos pramonės apimtys pernai sumažėjo daugiau negu 5 proc., jos vis tiek išlieka beveik 30 proc. didesnės negu šio dešimtmečio pradžioje.
„Tai rodo, kad Lietuvos pramonė vis tiek itin sparčiai augo pastaruosius penkerius metus ir konkurencinga išlieka, ir gana diversifikuota, turi įvairias eksporto rinkas ir pakankamai išvystytos įvairios pramonės šakos, kurios leido visai neblogai atsilaikyti ekonomikai visų šitų iššūkių kontekste“, – spaudos konferencijoje sakė N. Mačiulis.
Anot jo, pernai buvo matyti dideli skirtumai tarp įvairių sektorių, o ekonomikos procesus veikė dvi svarbios išorinės jėgos – popandeminiai pokyčiai, kai vartotojai grįžo nuo perteklinio prekių vartojimo prie paslaugų vartojimo, bei aukštos palūkanų normos.
Kalbėdamas apie 2024 metus, analitikas teigia, kad palūkanų normos mažės jau artimiausiu metu.
„Akivaizdu tampa, kad ne infliacija yra Europos Sąjungos ir euro zonos valstybių problema, o nepakankamas augimas. Nes tai, ką mes matėme Lietuvoje, – praktiškai stagnacija, lygiai ta pati situacija yra ir Prancūzijoje, Vokietijoje. Čia netgi Lietuva išsiskyrė gerąja prasme, nes Lietuvos BVP nuo šio dešimtmečio pradžios yra išaugęs kone daugiausiai euro zonoje“, – aiškino N. Mačiulis.
Akivaizdu tampa, kad ne infliacija yra Europos Sąjungos ir euro zonos valstybių problema, o nepakankamas augimas.
Jis mano, kad būsto rinkos atsigavimas įvyks antrąjį šių metų pusmetį, o tai turės įtakos ir baldų pramonei bei kitoms ilgalaikio vartojimo prekių gamybos šakoms. Be to, viena svarbiausių šių metų tendencijų, leidžianti optimistiškiau žiūrėti į ateitį, yra reali perkamoji galia.
„Tiek, kiek ji auga šiemet, – mes prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokesčio augimas sulėtės, bet jis sieks 8,5 proc. ir dėl to, kad gana sparčiai didėja viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir dėl to, kad didėja minimalus mėnesinis atlyginimas dešimtadaliu, tuo pačiu metu infliacija nesieks 2 proc.“, – kalbėjo ekonomistas.
Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad pernai palengva atsigaunančią vidaus paklausą užgožė sunkumai tarptautinėse rinkose.
„Nors po daugiau nei metų pertraukos namų ūkiai vėl drąsiau didino išlaidas prekėms įsigyti, o tebeaugantys Europos Sąjungos (ES) paramos srautai skatino investicijas, mažėjantis į eksportą orientuotų veiklų aktyvumas suvaržė ekonomikos plėtrą“, – pranešime sakė D. Imbrasas.
Po ženklaus nuosmukio pirmąjį pernai metų ketvirtį, Lietuvos ekonomika atsispyrė gilesnės recesijos rizikoms.
Pasak jo, didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir numatoma palankesnė užsienio prekybos partnerių padėtis leidžia tikėtis, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti.
Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad besitęsiantis geopolitinis neapibrėžtumas, silpna išorės paklausa, stipriai išaugusios palūkanų normos ir energetinės krizės padariniai 2023 metais gniaužė verslo plėtros ambicijas ir šaldė investicinius planus, o lėtesnis nei tikėtasi infliacijos atsitraukimas silpnino perkamąją galią ir slopino vartotojų apetitą.
„Šios aplinkybės paveikė Lietuvos 2023 metų rezultatus. Vis dėlto, po ženklaus nuosmukio pirmąjį pernai metų ketvirtį, Lietuvos ekonomika atsispyrė gilesnės recesijos rizikoms ir metinis BVP rezultatas neženkliai tesiskiria nuo pasiekto 2022 metais“, – pranešime sakė ekonomistė.
Anot jos, energingesnės plėtros tikimasi antrąjį pusmetį, kai mažėsiančios palūkanų normos įlies optimizmo ir pagerins eksporto rinkų Vakaruose atsigavimą.
Per visus 2023 metus BVP siekė 72,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 0,3 proc. mažiau nei 2022 metais.
Ketvirtojo ketvirčio BVP antrąjį įvertį Valstybės duomenų agentūra skelbs kovo 1 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui bus pasiūlyta griežčiau bausti už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus
Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūlys griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisykl...
-
Seimas ketina įteisinti skolų mokėjimo atostogas, mažesnes jų išskaitas
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Užimtumo įstatymo pataisų, kurios sumažins išskaitas iš skolininkų atlyginimo – tikimasi, kad tai juos paskatins įsilieti į darbo rinką. ...
-
Seimas tvirtins įstatymą, skirtą skatinti valstybės ir vietinės gynybos pramonės ryšius
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo, kuriuo nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus būtų įtraukiamos Lietuvos įmonės bei tokiems sandoriams nebūtų taikomi viešųjų pirkimų reikalavi...
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...
-
EK Lietuvos ekonomikos augimo prognozę mažina iki 2 proc.1
Europos Komisija (EK) mažina šių Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2 proc., trečiadienį pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje. ...
-
VPT: rastas neatitikimas tarp Nacionalinio stadiono statybai pasiskolintų ir išleistų lėšų4
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Nacionalinio stadiono statybai nuo 2021 metų iš komercinių bankų galėjo būti pasiskolinta apie 120 mln. eurų, tačiau ši suma gali neatitikti atliktų darbų kainos, trečiadienį skelbi...
-
BFK – už didelių grupių informacijos perdavimą dėl 15 proc. pelno mokesčio
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė daliniam Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kuria didelės tarptautinių įmonių grupės turės mokėti minimalų 15 proc. pelno mokestį, perkėlimui į nacionalinę teisę. ...
-
Praneša apie prasidedančius tvarkymo darbus magistralėje ties Kaunu5
„Via Lietuva“ tęsia svarbiausius kelių infrastuktūros tvarkymo darbus automagistralėje ties Kaunu: pradedama tilto per Kruną rekonstrukcija, atnaujinami Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbai bei tęsiama A. Meškinio tilto per Ner...
-
K. Navickas siūlo pataisas, kaip geriau kontroliuoti augalų apsaugos priemones
Institucijos neturi įgaliojimų kontroliuoti, ar Lietuvoje naudojamos augalų apsaugos priemonės yra falsifikuotos arba patenka į šalį neteisėtai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Todėl jis siūlo įstatymu suteikti įgaliojimus Va...
-
Vilniaus savivaldybė apie Nacionalinį stadioną: infrastruktūros planavimas – baigiamojoje stadijoje3
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį planuojant svarstyti pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadas pakoreguotą Daugiafunkcio komplekso projektą, miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Melianienė teigia, kad savivaldybės planai d...