Ką žinome apie Šveicariją? Žinome, kad šveicariški laikrodžiai puikūs, garsus šveicariškas sūris, gal dar šokoladas „Toblerone“... Dalykai geri (sūris, žinoma, skonio reikalas), bet brangūs. Dar girdėjome apie šveicariškus bankus – seni ir patikimi, ir šveicariškus frankus – gerus, bet pigius, jei kalbama apie skolinimąsi.

O ar žinote, kas yra Šveicarijos sostinė (Ciurichas ar Bernas?), kokia kalba kalbama Šveicarijoje, kad garsusis Šveicarijos bankas UBS šiuo metu patiria didžiulius nuostolius ir kad valiutą, kuria skolinamės, verta pasirinkti atsižvelgus į daugelį dalykų, ne tik į palūkanas.

Akivaizdus skirtumas

Palūkanos, skolinantis Šveicarijos frankais, iš tiesų nedidelės. Jei peržiūrėsime istoriją nuo 1999 m., Šveicarijos frankų tarpbankinė palūkanų norma LIBOR (6 mėn.) visada buvo mažesnė negu eurų tarpbankinė palūkanų norma (0,16–2,58 procentinio punkto). Šiuo metu šis skirtumas yra 1,8 procentinio punkto (eurais – 4,75 proc., Šveicarijos frankais – 2,94 proc.). Jei mažesnė palūkanų norma, mažesnės ir paskolų įmokos.
Imkime 200 tūkst. litų paskolą, kurios trukmė – 20 metų. Jei paskola išduota litais, įmoka yra maždaug 1484 litai per mėnesį, jei eurais (58 069 eurai), mėnesio įmoka – 1383 litai (įvertinus ir valiutos keitimo išlaidas). Jei paskola būtų išduota Šveicarijos frankais (92 344 Šveicarijos frankai), mėnesio įmoka litais – 1204 litai.

Jeigu valiuta brangtų

Tyrimai rodo, kad tuos, kas jau turi ar ruošiasi imti paskolas, labiausiai domina mėnesio įmokos dydis (ar jie pajėgūs mokėti tokias įmokas), o ne paskolos laikotarpis ar visa paskolos suma. Taigi atrodytų, geriau rinktis paskolą Šveicarijos frankais.
Tačiau prieš priimant tokį sprendimą reikėtų įvertinti ir galimus padarinius. Iki šiol mums buvo pažįstama palūkanų normos rizika: jau prieš porą metų patyrėme, kad paskolų palūkanos gali ne tik mažėti, bet ir didėti. Tada padidėjo susidomėjimas fiksuotosiomis palūkanomis, atsirado kitų apsidraudimo nuo palūkanų normos kilimo priemonių.
Šiuo atveju reikia kalbėti apie valiutos riziką: kiek padidės įmoka litais (nes tai yra valiuta, kuria gauname pajamas), jei Šveicarijos frankas pabrangtų. Brangstant frankui, didėja visos paskolos vertė litais, t. y. jei frankas pabrangtų 5 proc., o klientas turi 92 344 frankų paskolą, jos vertė litais padidėtų nuo 200 tūkst. iki 210 tūkst. litų. Pasikeitęs valiutos keitimo kursas gali „suvalgyti“ mažesnių palūkanų naudą.

Galimi svyravimai

Per praėjusius devynerius metus didžiausias euro ir Šveicarijos franko santykis buvo 1,68 (1 euras = 1,68 Šveicarijos franko), mažiausias – 1,44 (atitinkamai litais būtų maždaug 2,40–2,06 lito už franką). Taigi mėnesio įmoka litais už pirmiau aprašytą paskolą Šveicarijos frankais, esant dabartinei palūkanų normai, būtų svyravusi nuo 1127 litų iki 1312 litų per mėnesį.
Įmokų skirtumas (185 Lt) dar didesnis, negu šiandien įmokos už paskolą frankais ir tokio pat dydžio paskolą eurais skirtumas. Valiutos rizika skolinantis eurais yra kur kas mažesnė negu skolinantis Šveicarijos frankais.

Neapibrėžta rizika

Kokios yra valiutos kurso prognozės? SEB banko analitikų duomenimis, per artimiausią pusmetį Šveicarijos frankas turėtų dar kiek pabrangti euro (o kartu ir lito) atžvilgiu. Ilgesnio laikotarpio prog-nozės, specialistų nuomone, labai netikslios.
Ar yra būdų ir priemonių apsidrausti nuo valiutos kurso pasikeitimo rizikos? Taip, gali būti ir tokių. Tačiau jos taip pat kainuoja – tiek, kad naudos iš mažesnių palūkanų nebelieka. Todėl geriausias būdas išvengti tokios rizikos – nesiskolinti kita valiuta.
Taigi jei ieškome būdų mokėti mažesnes paskolų įmokas ir dėl to renkamės valiutą, kuria palūkanos mažesnės, turime žinoti, kad prisiimame ir valiutos kurso kitimo riziką (jei paskolos ir nuolatinių pajamų valiuta nesutampa). Per ilgesnį laiką, – būsto paskolos juk ilgalaikės, – ta rizika yra labai neapibrėžta.
Galbūt siekiant naudos kartais tektų keisti jau išduotos paskolos valiutą.
Tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį ir į paskolos sutarties sąlygų keitimo mokesčius, išlaidas.