- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos oro uostų ekspertas Martynas Jaugelavičius perspėjo, kad dėl ribotų avialinijų pajėgumų atostogautojams šią vasarą už bilietus gali tekti mokėti daugiau. Jis sakė, jog trūkstamų lėktuvų kiekis lems tai, kad Europos oro linijoms bus sunku patenkinti kelionių paklausą intensyviausio sezono metu. Prognozuojama, kad „Ryanair“ bilietų kainos šią vasarą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, bus iki 10 proc. didesnės.
– Ar jau sulaukėte žinių, kad oro linijos numačiusios kelti kainas?
– Oro linijų bendrovės neinformuoja oro uostų apie kainų pokyčius, nes jos – pelno siekiančios organizacijos. Kainodara – komercinė paslaptis. Kadangi esame infrastruktūrą valdanti įmonė, mūsų pagrindinė pareiga – užtikrinti saugią, modernią ir patogią infrastruktūrą keleiviams. Tad kalbant apie kainas, ne, oro linijų bendrovės mūsų apie tai neinformuoja. Čia turbūt būtų galima pateikti analogiją, kad maisto prekių parduotuvė prekybos centre nepateikia informacijos patalpų nuomininkams, kad kitą mėnesį didins bananų kainas.
– Kodėl augs bilietų kainos?
– Priežastys įvairialypės. Jeigu pažiūrėtume pastarųjų penkerių metų situaciją, turėjome pandemiją, kurios metu globali oro linijų flotilė buvo nutupdyta ant žemės. Tam tikros bendrovės atsisakė dalies orlaivių, kadangi kai kurie buvo pakankamai seni. Tačiau yra aibė priežasčių – turime pandemiją, turime grandinių tiekimo iššūkius, turime tiesiog gamybinius iššūkius, kai pagrindiniai lėktuvų gamintojai nespėja pateikti orlaivių, kurie yra užsakyti. Jeigu šiandien norėtumėte nusipirkti visiškai naują lėktuvą už, tarkime, 100 mln. eurų, nepaisant to, kad turėtumėte tam skirtą sumą, jo reikėtų palaukti apie aštuonerius metus. Yra tūkstančiai orlaivių užsakymų, tačiau du pagrindiniai orlaivių gamintojai per mėnesį pagamina tik kelias dešimtis orlaivių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokio rimtumo problemos ištikusios „Boeing“ kompaniją?
– Lėktuvas – labai sudėtingas transporto įrenginys. Jis susideda iš tūkstančio, jeigu ne milijono komponentų. Skirtingai nei automobiliuose, orlaivių variklius gamina ne pats „Airbus“, ne pats „Boeing“, o kiti gamintojai, kurie užsiima konkrečių orlaivių variklių gamyba. Jeigu kalbam apie „Airbus“, tai vienas iš variklių gamintojų susiduria su tam tikrais gamybiniais iššūkiais, todėl kai kuriuos orlaivius reikia laikinai išimti iš eksploatacijos tam, kad būtų galima patikrinti pakartotinai. Aviacijoje saugumas – prioritetas numeris vienas. Niekas nerizikuos keleivių gyvybėmis.
Jeigu kalbame apie „Boeing“, jiems yra kiti iššūkiai, apie kuriuos buvo galima skaityti žiniasklaidoje pastaruoju metu. Tai su gamyba susiję iššūkiai, todėl dalis orlaivių lieka ant žemės dėl pakartotinių patikrų, o nauji orlaiviai vėluoja būti pristatomi orlaivių bendrovėms.
Oro linijų bendrovės turi atitinkamai koreguoti savo planus. Pavyzdžiui, jau buvo nusprendusios atidaryti vieną ar kitą maršrutą, bet techniškai ar fiziškai negali, nes neturi tam orlaivio. Apskritai Europoje paklausa skrydžiams yra didesnė, negu oro linijų bendrovės gali patenkinti, todėl yra žiūrima į labai pragmatiškus ekonominius paskaičiavimus, kadangi oro linijos – pelno siekiančios organizacijos. Tikrai niekas negaiš savo laiko ir resursų skraidyti nuostolingais maršrutais. Prioritetų tvarka yra išdėliojamas visas maršrutų žemėlapis, kur oro linijų bendrovė plėsis artimiausiu metu arba atstatys maršrutus nutrauktus per pandemiją.
Pernai turėjome 92 proc. to, ką turėjome 2019 metais.
– Ar bilietų brangimas palies tik pigių skrydžių bendroves, ar tai galios daugeliui bendrovių?
– Nenorėčiau komentuoti kainodaros, nes tai – komercinė paslaptis. Tačiau iššūkiai apie kuriuos šnekame, tiek vėlyvas orlaivių pristatymas, tiek pakartotina variklių patikra, liečia ne tik žemų kaštų, bet ir visas kitas oro bendroves. „Airbus“ ir „Boeing“ – du pagrindiniai gamintojai, kurie visoms pasaulio bendrovėms tiekia orlaivius. Su tais iššūkiais susiduria ir tradiciniai oro vežėjai, tokie kaip „Lufthansa“, „SWISS“, „AirBaltic“.
Tačiau kalbant apie bilietų kainas, pastebėjome, kad pasibaigus pandemijai, nepaisant visko, žmonės nori keliauti. Labiau pradėjome vertinti gyvą kontaktą – susitikti su giminėmis, atostogauti, susitikti su verslo partneriais, todėl skrydžių atsigavimas labai ženklus. Pernai turėjome 92 proc. to, ką turėjome 2019 metais. Matome tam tikrą pokytį mąstyme. Galbūt tai, kad lietuviai vis labiau vertina patogumą. Pavyzdžiui, keičiasi įprotis, kaip žmonės keliauja į Jungtinės Karalystės sostinę, nes nuo 2019 metų turime unikalų skrydį regione tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, kuris sąlyginai nedaug brangesnis už skrydžius į Liutoną ar Stanstedą. Žmogus sutaupo daug daugiau laiko, kas yra daug patogiau. Matome popandeminį pokytį kelionių planavime, kad lietuviai nori ir gali sau leisti daugiau patogumo.
– Kokios atostogų kryptys dabar populiariausios iš Lietuvos?
– Matome tendenciją, kad vis daugiau maršrutų atsidaro į atostogų kryptis ne užsakomaisiais, o reguliariaisiais skrydžiais. Pernai metų gale bendrovė „AirBaltic“ atidarė tris naujas atostogų kryptis – Dubajus, Tenerifė ir Gran Kanarija. Šiemet Vilniaus oro uoste sulauksime trijų naujų vežėjų, kurie skraidys į Atėnus ir turės oro junglumą su neatrastomis Graikijos salomis. Taip pat galėsime skristi į Reikjaviką, o metų gale skraidysime į Dubajų, per kurį bus galima pasiekti visą likusį pasaulį. Iš Vilniaus turėsime maršrutą į Krokuvą, Palangoje į Amsterdamą, per kurį galima pasiekti visą pasaulį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai pritaria pelno mokesčio didinimui, skeptiški dėl draudimo sutarčių apmokestinimo
Valdančiojo Liberalų sąjūdžio taryba antradienį patvirtintose gairėse išreiškė pritarimą antradienį Finansų ministerijos pasiūlytam minimaliam pelno mokesčiui didinimui finansuojant gynybą, tačiau skeptiškai vertina siekį a...
-
Šaulių sąjungoje už 200 tūkst. eurų bus steigiama 15 naujų pareigybių2
Šaulių sąjungoje šiemet už 200 tūkst. eurų bus steigiama 15 naujų pareigybių. ...
-
Ministras: Lietuva iš Vokietijos svarsto įsigyti oro gynybos sistemas „Iris-T“1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva iš Vokietijos svarsto įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas „Iris-T“. ...
-
Draudikų atstovas: naujas mokestis brangintų draudimo paslaugas3
Finansų ministerijai be kitų galimų gynybos finansavimo šaltinių pasiūlius ir 10 proc. dalies draudimo sutarčių apmokestinimą Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis sako, kad toks mokestis galėtų „gulti“ į galu...
-
LEA: sumažėjo nepriklausomų elektros energijos tiekėjų siūlomų planų kainos1
Gegužės mėnesio elektros energijos vidutinė kaina „Nord Pool“ biržoje per vieną savaitę sumažėjo 4 procentais nuo 0,071 Eur/kWh be PVM iki 0,068 Eur/kWh be PVM. Nepriklausomų tiekėjų fiksuotos kainos siūlomų planų 1 kWh vidutinės ka...
-
ŽŪM siūlo drausti iš Rusijos ir Baltarusijos įvežti daugiau nei 2,8 tūkst. produktų
Seimui balandį uždraudus į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija, konkretų jų sąrašą parengusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti daugiau nei 2,8 tūkst....
-
G. Skaistė: dalis pasiūlymų gynybai finansuoti gali „atšildyti“ RRF lėšas
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad antradienį pristatytais siūlymais padidinti kai kuriuos mokesčius būtų galima „vienu šūviu nušauti du zuikius“ – ir padidinti gynybos finansavimą, ir įgyvendinti sąlygas ...
-
Bankų asociacijos vadovė: politikai laužo pažadą dėl solidarumo mokesčio laikinumo2
Finansų ministerijai siūlant metams pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą kaip papildomų lėšų gynybai šaltinį Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad valdžia laužo pažadą, kad pernai ...
-
Prognozės: po trejų metų vidutinė pensija viršys 800 eurų15
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad pensijos Lietuvoje auga greičiau, negu planuota. Prognozuojama, kad kitąmet pensijos Lietuvoje viršys pusę vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tačiau ekonomistai itin optimistinių prognozių d...
-
Opozicija sako remianti dalį siūlymų dėl gynybos finansavimo, tikisi susitarimo1
Seimo opozicija remia solidarumo mokesčio bankams galiojimo pratęsimą, siūlo skolintis iš gyventojų, apkarpyti energetikos sektoriaus viršpelnius. ...