- Lukas Miknevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne visų įmonių, kurių valdybos pastaruoju metu sprendė, kaip panaudoti pernai uždirbtus pinigus, akcininkai bus pradžiuginti dividendais. Vienos bendrovės pelną ketina skirti investicijoms, kitos, kaip pastebi analitikai, apskritai nelinksta dalytis su smulkiaisiais akcininkais.
Planuoja investicijas
Pasak bendrovės „Finasta Asset Management“ fondų valdytojo Vaidoto Rūko, vienos įmonės akcininkus šiemet maloniai nustebino, kitos nuvylė, bet apskritai bendrovių, kurios bent dalį pelno nusprendė paskirti dividendams, yra daugiau.
Tiesa, ne visų įmonių, kurios nusprendė dividendų nemokėti arba juos mokėti labai nedidelius, akcininkai turėtų labai išgyventi. Anot rinkų analitikų, didžioji tokių įmonių dalis pelną planuoja skirti plėtrai ir investicijoms, o tai reiškia, kad akcininkai didesnio uždarbio gali tikėtis ateityje.
„Nors sunkmetis baigėsi, o dalies įmonių pelnas išaugo, tai nereiškia, kad akcininkai naudą pajus iš karto. Netgi sakyčiau, kad krizės metais buvo daugiau noro mokėti dividendus. Be to, įmonės, kurios turėjo skolų, uždirbtus pinigus per krizę skyrė joms grąžinti, o dabar visi žvalgosi į investicijas, planuoja plėtros projektus“, – savaitraščiui aiškino V. Rūkas.
„Kai kurios įmonės nieko neišmoka akcininkams, tačiau daug investuoja. Pavyzdžiui, “Grigiškės„ dividendams skiria nedidelę sumą, tai greičiau simbolinis veiksmas, tačiau šios įmonės investicijos labai didelės. Pinigų plėtrai reikia ir “Linui Agro Group", – vardijo ekspertas.
Bendrovė „Grigiškės“, pernai uždirbusi 8,481 mln. litų grynojo audituoto pelno, akcininkams siūlys išmokėti 1,2 mln. litų dividendų, arba 2 centus už akciją. 1,2 mln. litų dividendų „Grigiškės“ išmokėjo ir 2010–2012 m.
Pienininkai nenudžiugino
Paklaustas, kurių įmonių dividendai investuotojus labiausiai nudžiugino, o kurių nuvylė, V. Rūkas teigė, kad maloniausias netikėtumas – „Aprangos“ sprendimas dividendams paskirti beveik visą praėjusiais metais gautą pelną. O mažiausiai patenkinti turėtų būti gana sėkmingai dirbusių pienininkystės sektoriaus įmonių akcininkai. Išimtis gali būti tik Vilkyškių pieninė, kurios valdyba nusprendė dividendams skirti 2,508 mln. litų, arba 0,21 lito už vieną akciją, iš pernai gauto 7,675 mln. litų pelno.
Jau tradiciškai nepasitenkinimą labiausiai reiškia „Rokiškio sūrio“ akcijų turintys investuotojai. 14,32 mln. litų grynojo audituoto pelno pernai uždirbusi įmonė dividendams nusprendė skirti tik 3,507 mln. litų, arba 0,1 lito už vieną akciją. Tokius pat dividendus įmonė moka jau ketverius metus, nors uždirbamu pelnu, rodos, skųstis negali.
„Sakyčiau, “Rokiškio sūrio„ dividendai labai maži ne todėl, kad įmonė neturi lėšų, o todėl, kad nenori dalytis su smulkiaisiais akcininkais. Toks sprendimas nuvilia“, – sakė V. Rūkas.
Dividendų apskritai nemokėti nusprendė „Žemaitijos pienas“, nors įmonė pernai gavo 9,03 mln. litų grynojo pelno. Pernai „Žemaitijos pienas“ akcininkams išmokėjo 2,5 mln. litų, arba po 5 centus už vieną akciją, dividendų.
Elgiasi skirtingai
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunskis sako, kad dėl dividendų mokėjimo šie metai nelabai išskiria: „Galima sakyti, kad metai nėra labai išsiskiriantys. Tos įmonės, kurios vykdo aiškią ir skaidrią dividendų politiką, šiemet akcininkams išmokės panašias sumas, kaip ir anksčiau.“
„Kaip maloniai nustebinusias išimtis galima paminėti “Aprangą„, kuri dividendams skyrė daugiau, nei buvo galima laukti, ir “Lietuvos dujas„. Ši bendrovė išskaidoma, ir akcininkai prieš šiuos veiksmus nusprendė pasiimti pinigų“, – kalbėjo V. Plunksnis.
Investuotojų asociacijos vadovas kaip labiausiai nuvylusį taip pat paminėjo pienininkystės sektorių. Biržoje kotiruojamos keturios šio sektoriaus įmonės – Vilkyškių pieninė, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“. Pirmųjų dviejų mokami dividendai pateisino smulkiųjų akcininkų lūkesčius, tačiau kitos dvi laikosi kitokios dividendų politikos, o sprendimai jose labiausiai priklauso nuo vieno ar kelių asmenų.
„Pastebima tendencija, kad kai kurių įmonių pagrindiniai akcininkai nori didinti turimus akcijų paketus. Tie, kurie šitaip elgiasi, nenori priimti sprendimų dėl dividendų“, – sakė V. Plunksnis.
Jis teigė nemanantis, kad dividendų kai kurios įmonės nemoka, nes planuoja investicijas ir plėtrą. „Tose įmonėse, kurios turi daug skolų, kalbų apie dividendus apskritai nekyla. O bendrovės, kurios didelių skolų neturi ir gali mokėti dividendus, pinigų plėtrai gali skolintis iš bankų. Tad nemanau, kad tai priežastis“, – svarstė investuotojas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais11
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo1
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą3
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...
-
G. Nausėda sako, kad solidarumo mokestis pasiteisino, ragina neatmesti jo pratęsimo2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas pasiteisino, todėl ragina neatmesti siūlymų jį pratęsti. ...
-
Seimo opozicija siūlo bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui1
Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą. ...
-
Vartotojų grupės apkaltino „Temu“ manipuliuojant pirkėjais internete1
Europos vartotojų grupės ketvirtadienį apkaltino Kinijos prekybos platformą „Temu“ naudojantis „manipuliacija pagrįstais metodais“, siekiant priversti vartotojus išleisti daugiau pinigų, taip pat kitokiais būdais pažeidin...
-
Seimas įtvirtino valstybės ir vietos gynybos pramonės bendradarbiavimą1
Seimas ketvirtadienį priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus nuo liepos bus įtraukiamos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikės skelbti viešųjų pirkimų. ...
-
LEA: šalyje ir toliau pingant degalams, kainos išlieka mažesnės nei Lenkijoje
Pastarąją savaitę benzinui Lietuvoje atpigus 1 proc., o dyzelinui – 1,6 procento, degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje. Pasak Lietuvos energetikos agentūros, tai jau trečia savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos &...