- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eurostato duomenimis, bendrojo vidaus produkto augimas Lietuvoje – vienas didžiausių euro zonoje. Panašūs duomenys fiksuoti Airijoje, Portugalijoje, Ispanijoje. Sparčiau nei žadėjo ekspertai, ekonomika augo ir Prancūzijoje, antrasis metų ketvirtis pažymėtas sparčiu augimu taip pat ir JAV ekonomikoje.
Apie tai plačiau papasakojo ekonomistas Marius Dubnikovas.
– Kaip paaiškintumėte, kad visos prognozės apie krizę rudenį dūžta į šipulius?
– Po dviejų ketvirčių susitraukimų ekonomika pradeda vėl augti.
– Kurie rodikliai rodo, kad tikrai viskas gerai?
– Pagrindinis rodiklis yra BVP išaugimas, plius nedarbo rodikliai, esame arti pilno užimtumo. Kitas dalykas yra statybos. Jos plečiasi į infrastruktūrines statybas. Tai yra fabrikai, kurie mus maitins daugelį metų. Atlyginimai toliau didėja. Tai rodo, kad verslas gali mokėti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Sakoma, kad kalbėti apie krizę, tai lyg žaisti rusišką ruletę, kažkada išaus ta kulka. Ar nėra taip, kad žinomų ekonomistų svarstymai apie artėjančią krizę ją gali ir prišaukti?
– Nemanau, kad ekonomistai yra žiniai, kurie gali prišaukti lietų. Bet, žinoma, jei daug kartų kartosi, kad viskas yra blogai, visuomenė gali ir patikėti. Visos krizės vyksta galvose, niekur kitur.
– Dar vakar pramoninkai siūlė per daug nesidžiaugti augimu. Jie ir toliau prognozuoja BVP smukimą. Kodėl toks pesimizmas?
– Daugelis pramoninkų yra fiksavę elektros kainas, bijodami aukštesnių kainų. Kas naudoja biržos kainą, jie gauna pigią elektrą.
– Jie pateikia, kad ir mokesčius Lietuvoje užsimota kelti kur kas daugiau, nei Latvijoje ar Estijoje. Taip pat aiškinama, kad latviai su estais turi tikrą nulinį reinvestuojamo pelno mokestį, o aukštą GPM vadina šūviu į koją. Ar yra tiesos šiuose teiginiuose?
– Mokesčių didinimas niekada nebuvo ekonomikos skatinimo variklis. Reikia nepamiršti, kad šis planas, kuris pateiktas rudens sesijai, jis numato mokesčių didinimą ir smulkiems, ir stambiems verslininkams. Reikia pabrėžti, kad tai nutaikyta į Lietuvos gyventojus, į tuos, kurie pelną pasilieka čia. Užsienio įstaigos, kurios valdo Lietuvos kompanijas, neturėtų pajusti šių mokesčių.
Mokesčių didinimas niekada nebuvo ekonomikos skatinimo variklis.
– Kaip turėtų atrodyti Lietuvos ekonomika iki Naujųjų metų?
– Praeitų metų rudenį plūstelėjo optimizmo pliūpsnis, kai pamačiau pingančią energetiką. Šiais metais rudenį atrodysime daug stipresni, nei buvome praeitais metais. Bus matyt, kokie skaičiai. Svarbu tendencijos.
– Būdami maža rinka, visada esame priversti sekti paskui didžiąsias ekonomikas. Kurioms Europos šalims turi sektis, kad ir mums būtų gerai?
– Dabar mums svarbiausios šalys yra Lenkija ir Vokietija, taip pat Baltijos šalys. Mes išmokome būti maži, lankstūs ir greiti didelėje Europos ekonomikoje. Be abejo, jei seksis Vokietijai ir Lenkijai, mums seksis taip pat.
– O kaip yra dėl JAV? Sakoma, kad tai, kas vyksta JAV, veidrodiniu principu atsikartoja Europoje.
– JAV puikiai suvaldė krizę. Žaibiškai reagavo keldami palūkanas ir turbūt bus vieni pirmųjų, kurie mažins palūkanas taip skatindami verslą. Amerikoje visi turi darbus, ekonomika tikrai auga.
– Dažnai šnairuojama į kitas ekonomikas, kaip Kiniją ar Indiją. Kaip Azijos situacija gali atsiliepti Europai?
– Kinų buksavimas duoda pasauliui papildomo impulso. Jei kinų ekonomika sustoja, jie yra labiau suinteresuoti pasauliui pateikti kaip įmanoma daugiau prekių, kad gautų kuo daugiau dolerių. Tai tas jų stovėjimas vietoje nėra blogai.
– Tai krizės nebus?
– Manau, mes ją jau išgyvenome.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai4
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...